Nu kats tia dapar...tu rašai atkarpomis...skaldaisi, o reikia plaukti...nu kats tia dapar, katstiadaparkatstiadappar!
Tu rašai vien mintimis...vien mintimis rašai ir visai neįsijungi plaukimo, o galėtum...galėtum paimti atskirai kiekvieną savo eilutę ir kiekvienai jų parašyti eilėraštį...matai kiek išeitų tada? Daug. Visos atskirai geros ir iš kiekvienos galima gimdyti arba išplukdyti eilėraštį, o tu tik meti kabliukus ir meti...čia tau ne žvejybą...net ir ten tučiai fiti miti ne...o čia kiekvienas ulovas geras, tik nelaukiama žuvies ir ji netraukiama paskui, šilkinė ir auksasparnė, raibuliuojanti per žolę ir debesis, plaukiant eilėraščiu, o makt makt makt ir vėl metamas ulovas...nu, tia tau taip gerai m? Čia tinginiavimas tik ir rašymas tik protu, mintimis ir va kas gaunasi tada...
Kūrinėlis be galo nuvertintas, nesupratus minties, ar kitaip neįsiskaičius. O va, tos bekraštės ištikimybės vienatvei tai tikrai nereikia. Na, gyva emocija. Gerai.