Čia ir dabar

Vilko pėdoj pykčio drumzlės.
Pienės pūkas palieka viltį.
Mintys benamio drumstos,
o paukštis vėl nori kilti...
Saulė medžius apkabinus
Į pavasarį veda žemę.
Usoti, maži kaimynai
delnais vėsią drėgmę semia.
Kiekvieno namai kitokie -
Gyvena po smilga, po liepą,
virpančio oro šoky.
Debesėly, kuris paleka.
Čia ir dabar laimingi.
Neša rūpestį savo kasdienį.
Aukščiausiam ir žemei dėkingi,
Užkoduoti, tik savo gėnuos.