Rašyk
Eilės (74947)
Fantastika (2209)
Esė (1513)
Proza (10613)
Vaikams (2541)
Slam (50)
English (1152)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Laukinė Obelis Laukinė Obelis

Ištrauka, dar abejoju dėl pavadinimo

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Teta buvo rūpestinga, griežta, tvarką mylinti moteriškė. Atrodė, kad ją erzina bet kuris ne vietoje padėtas daiktas, o dar labiau – ne vietoje stovintis žmogus, ypatingai, jei tai būdavo vyras. Turbūt dėl to ji ir gyveno viena. Labiausiai ne vietoje jai, žinoma, būdavo Kristijonas. Vargšas, vos įėjęs pro duris būdavo apibartas, kad vėluoja arba atsidangina pernelyg anksti, kad vaikšto neišsilyginęs kelnių, nesiplovęs rankų, suprakaitavęs arba per daug išsikvėpinęs, ne tą krepšį pasiėmė, per šilta striuke apsivilko. Kotryna buvo vyresnė už brolį keturiolika metų, o man tuomet atrodė, kad ji ne tik mano, bet ir Kristijono teta.
    Dėdė karts nuo karto užsukdavo pas mus į svečius. Tada Kotryna susodindavo mus priešingose stalo pusėse ir maitindavo sriuba arba kotletais, arba šaltiena. Kristijonas nekentė kepintų svogūnų, o teta baisiai niršdavo, kai brolis iškapstydavo maistą, todėl aš jį gelbėdavau ir niekam nematant iš jo lėkštės susižerdavau visus svogūnus sau.
    Į svečius pas Kristijoną teta mane leisdavo nenoriai, sakydavo, kad tame tvarte tik kiaulėms gyventi. Nesuprasdavau – iš mūsų trijų ji pati man buvo panašiausia į kiaulę, kartais netgi atrodydavo, kad ant storo pasturgalio po pėdkelnėm jai yra susiraičiusi paršo uodegėlė. O Kristijonas visai nebuvo kiauliškas. Jis buvo linksmas ir gražus, toks gražus, kad slapta svajojau su juo apsivesti. Džiaugdavausi: gerai vis dėlto, kad mama neapsivedė, paliko jį man.
    – Kiek tau metų? – paklausiau kartą.
    – O kaip tu galvoji? – vaipydamasis užklausė jis, bet netrukus pats atsakė: – Dvidešimt ketveri.
    Pasakiškas skaičius! Tuo metu tai buvo tikras stebuklas! Tiesa, nežinojau ir net nesidomėjau nei kiek mamai, nei kiek tetai. Mama buvo mama, ir tiek, ar ji jauna, ar sena, tas nieko nekeičia. Teta buvo boba – tuo irgi viskas pasakyta. O dėdė buvo gražus, nors jam jau dvidešimt ketveri – visgi nebe jaunas, – mąsčiau tada.
    Tuos pavienius kartus, kai lankydavausi pas Kristijoną, nes Kotryna būdavo užsiėmusi, mėgdavau skusti jo žandus.
    – O man kada pradės augti tokie šeriai? – paklausiau sykį užsirioglinusi jam ant kelių.
    Nieko neatsakė, tik pliaukštelėjo man per skruostą ir nustūmė šalin. Daugiau nebekvaršinau jam galvos. Nuo mažens nebijodavau žmonių paklausti bet ko, tačiau nesulaukusi atsakymo daugiau nebeįkyrėdavau. Jau tada žinojau, kad visų atsakymų neturi niekas, ir neverta be reikalo knaisiotis. Kartą Kotrynos užklausiau, kodėl ji nemyli Kristijono, bet ši tik purkštelėjo ir nieko neatsakė, todėl apie tai daugiau su ja nebekalbėjau. Abu su dėde mėgdavome sėdėti ir apkalbinėti tetą. Ji buvo mėgstamiausias mūsų pasismaginimo objektas. Kristijonas irgi jos nemėgo ir šiek tiek prisibijojo, todėl labai laukiau, kada užaugsiu ir mudu pagaliau galėsime apsivesti. Maniau, žmonėms pakanka būti bendraminčiais, kad galėtų vienas kitą mylėti. Atleidau jam net už tai, kad nesuriša man plaukų.
    Labai patikdavo bidzenti iš paskos, kai jis būdavo užsiėmęs savais darbais: tvarkydavo laiptines, genėdavo medžių šakas, stumdydavo šiukšlių konteinerius, remontuodavo duris arba dažydavo palanges. Jis nuolat nešiodavosi kvapą – savo darbo kvapą. Tačiau laikui bėgant patyriau, kad kartais kvepia ne darbu, o namais. Ypač ryte, kai stovėdavo priešais veidrodį ir šuruodavo savo žandus mašinėle. Tą rytinį kvapą įsiminiau kaip „barzdos kvapą“. Vėliau tokį patį radau su teta apsilankiusi kvepalų parduotuvėje. Tyliai nukniaukiau vieną buteliuką ir paslėpiau jį savo drabužių lentynoje. Jei tik nepamiršdavau, kasdien truputį pasipurkšdavau pasmakrę.
    Užtikusi spintoje kvepalus teta net nesuabejojo, kad juos man davė Kristijonas, todėl nulėkė ir pakėlė baisią audrą: tvirkini vaiką, darai mums gėdą, trauki ant mergaitės galvos nelaimes!
    Nuo tada pas dėdę lankydavausi dar rečiau ir vis labiau bodėjausi gyvenimu.
    Draugų beveik neturėjau. Prabėgus kelioms dienoms nuo tos dienos, kai trinktelėjau tai niekšingai mergiotei, ji atėjo manęs atsiprašyti. Įsitikinusi, kad ji tikrai gyva, dar kartą susiruošiau ją užmušti. Nuo tada savo mokyklos nebelankiau. Nežinau, kaip tai nutiko ir kas nusprendė, tiesiog teta vieną rytą nuvedė mane į kitą mokyklą ir pasakė:
    – Dabar eisi čia, bus arčiau namų.
    Taip, mano namai jau buvo ten, pas tetą. Į mamos namus man taip ir nebeleido sugrįžti. Gal todėl ir netikėjau, kad mamos nebėra. Baiminausi, kad visi tik išsigalvoja, jog ji mirusi, o iš tiesų ji guli lovoje ir laukia manęs.
    Kartą pabėgau iš tetos ir nusigavau iki savo namo. Durų niekas neatidarė, langai buvo aklinai tamsūs, viduje tuščia ir tylu.
    Vėl pykau. Pykau ant tetos – kažkodėl ji man atrodė kalta dėl visų bėdų ir nelaimių. Nieko nebegalvodama nusigavau tiesiai pas dėdę. Nežinau, ko tikėjausi, turbūt apie tai net negalvojau, bet jutau, kad tik ten noriu, ir neabejojau, kad būsiu priimta. Pakeliui net sunkumas bei pyktis atlėgo, nekantravau užsiropšti Kristijonui ant kelių ir paglostyti jo šiurkščius žandus.
    Koridoriuje, kaip įprasta, pasitiko kvapas. Tik šįsyk dar kitoks – nei darbo, nei barzdos, nei namų.
    – Ku-kū! – suklegėjau įsibraudama į svetainę. – Čia aš!
    Kažkodėl atrodė, kad man atsakė tą patį: „Ku-kū, čia aš! “ Dabar gerai žinau, kad tai netiesa, tas garsas tebuvo aidas, saviapgaulės aidas.
    Moteris žaibiškai nušoko nuo Kristijono ir prisidengė krūtinę jo džinsais – mano dėdės džinsais!
    Savo galvelėje spėjau neišdildomai užfiksuoti tą akimirką, kai ji gulėjo apsivijusi jo nuogą kūną, įsikniaubusi į jo veidą ir kukavo.
    Pagavo baisus apmaudas. Nepajėgiau suprasti, kaip Kristijonas leidžia šitai svetimai moteriai bučiuoti jo žandus.
    – Tu ją myli? – paklausiau tiesiai, kai viešnia iškeliavo.
    Man nieko neatsakė. Nebeklausinėjau – juk žinojau, kad visų atsakymų neturi nė vienas.
2013-06-13 10:18
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-15 12:45
bibliotekininkė
Tarsi gaivus vėjo gūsis......... Intriguoja ir nepaleidžia.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-14 16:23
Gija_
Ha ha, prisikukavo Kristijonas.
Vis dar be pavadinimo? Galvojau, kad čia ir yra originalus pavadinimas. kche che.

"Gal reiktų kas yra labiau atskirt nuo to, kas buvo." - Erla, man rods, čia kol kas dar nieko nėra, vien buvo.

Dar toks nekuklus klausimas ir atstoju - kam tas paskutinis sakinys? Pritempta prie viso teksto. Nuo išvadų imu žagsėt. Nemeluoju.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-14 07:55
Marquise
"susodindavo mus priešingose stalo pusėse <...> nematant iš jo lėkštės susižerdavau visus svogūnus sau" - loginė prieštara.

"Prabėgus kelioms dienoms nuo tos dienos"

IV
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-13 18:57
Erla
Idealiai su kvapais susitvarkot, su personažų aprašymu.
Tekstas intelektualus, sunkoka spęst iš ištraukos.
Gal reiktų kas yra labiau atskirt nuo to, kas buvo. 4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-13 10:57
Laukinė Obelis
Oi ne, dėl pavadinimo nė kiek nesijaudinu, tik erzinu skaitytoją. Man pačiai tai ne bėda. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-13 10:55
disconnected
Na, maždaug jau parašiau savo mintis po ana ištrauka. Čia niekas per daug nesikeistų :). Pradžioje gerai aprašytas tetos charakteris :).
Nedidelis netyčinis patarimas: tekste pasakojama dviem būdais: arba aprašymu, arba "grįžimu" į buvusįjį (tada esamąjį) laiką (pokalbiai ir kt. pažiūrėjimas iš arčiau). Gerai būtų, kad tas "grįžimas" atsitiktų įsimintiniausiais, svarbiausiais ar kažkuo ypatingais momentais. Na, kokios akimirkos vaikui gali įstrigti?
Jeigu laikytumės to principo, vieta su metais - blogai; su šeriais - gerai.

O dėl pavadinimo nesijaudink :) Baigsi visas ištraukas ir galėsim paskelbti konkursą :))).
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą