Laiškas

Širdies dūžiais pasveikintas
ir prie krūtinės glaustas
šypsnis
dar nesuprantantis
į kaktą saulės lūpomis bučiuotas
kuomet dar bijantis tamsos
kol dar naktų mažai regėjęs
kol bejėgis
pūko pataluose suvystytas
kol vis dar miega.

Kovos kvieslių pažadintas
nuo tilto stumtas
klyksmas
kuomet jau matantis aplinkui
rimbu mėnulio nulinčiuotas
kuomet jau vengiantis šviesos
šitiek naktų prabėgę
kuomet skausmu šarvuotas
viduj viltis paliegus.

Tuomet išsekintas karys
kur be kovos nusimetė ginklus
pasidavė
prieš laiką
užmerkiamų akių vokų laiške
išsiųs stipriesiems taiką.