išplauti jūros akmenėliai
šypsos smėlyje
juos susirinks vaikai
ar meilės paieškot
prie jūros ėję ir
vėju jūros kvapą
grįždami parneš
pušies šakelėse
dainuojančiai paukštelei
Neužsigauk, paskutiniai kūriniai,žinau, atlėksi kenkti man tuoj, blank8s ir neįdom8s visai. Pirmokas, ir tas, geriau sudėtų. Neužmik tu ten ant tų liaupsių. Gali daug geriau. Nervini jau mane. Neturiu ką skaityti.
Gali pykti, nepykti - sakau taip, kaip galvoju: belebardą varai.