Raganiai

Tie beprasmiai žodžiai -
Paklydę širdžių daužytojai,
Sudėlioti spalvoto stiklo gabalėliais
Arba pasimetę suklaidinti
Raudonų šermukšnio uogų -
Skirtų saugoti, bet, gaila,
Neapsaugojusių nuo basakojų raganių.

Tie beprasmiai žodžiai -
Niekada dainon nesudėti, -
Jais mergaites kerėdavo raganiai:
Priglausdavo benamius sakinius,
Suburdavo juos į lūšnynus
Ir nugludintom spalvotom raidėm
Smeigdavo į nepatyrusias širdis...

Tie išsipustę kvepiantys raganiai,
Pasakoj niekad negyvenę
Apraizgydavo minkštučiais žodžiais, -
Tais pat paklydusiais ir be prasmės,
Kurie pakibdavo ant mergaičių kaklų
Įpainiodami į melo tinklą,
Įausdami krištolines ašaras tų,
Kurios naiviai rinkdavo
Pūkais apveltas raides,
Kad sudėliotų spalvoto stiklo viziją -
Skaidrią kaip jos pačios...

Bet visada likdavo tik išlestos
Raudonos uogos,
Suskilę drumzlini vitražai
Ir moterys -
Lyg perskeltos pusiau...