Dar liko manyje viena viltis —
Gal tave pamirš mana širdis...
Kasdien aš nuolankiai meldžiuos,
Gal many vėl medis sužaliuos...
Nors aš ilgėsiuos tavo šypsenos
Ir akių nebematysiu niekados...
Tačiau atrasiu dar naujos jėgos,
Padėsiančios iškilt iš prarajos....
Klajosiu aš po suodžių visados
Ir lauksiu tos laimės valandos —
Kai protas apie tave nebegalvos,
O širdis krūtinėje nemakaluos...