Iš vaikiškos knygutės

Ko, žvirbleli, toks nuliūdęs?
Inkilėlio kiauros durys.
Čia namučiuose jauku
Priperėsi tu vaikų...

Penketas mažylių cypsi.
Geltonsnapiai bando skristi...
Apsižergę slenksčio rąstą
Išmėgins sparnus, bet žąstą

Pasitempęs liūdnas tupi-
Skrist? Neskrist?..
Gūžtelėn tupia.
Jis atrodė nekalbus

Pats drąsiausias tuoj nupuls
Sodo šakose čirenti,
Vieversio šneka gagenti-
Čik čirik, - išmoks tik tiek...

Jam čirškėt, o tau vis tiek
Nepabos akim ganyti,
Žvirblių pulką sulaikyti
Vien žodžiu atrodė lengva:
- Ei pabūk... O jie jau skrenda.