rašyk.lt: Kūriniai / Greta Čitavičiūtė / 365 dienos

Viena savaitė. Dvi savaitės. Vienas mėnuo. Vieneri metai. Tikriausiai panašiai prabėga ir visas gyvenimas. Bet kiekvieno skirtingas. Labai skirtingas. Vieniems reikia tiek daug, kitiems užtenka tik mažos dalelės. Vieniems kažkada jis baigėsi, kitiems – kada nors baigsis. Mes bijome, tik to neparodome. Sielvarto neišliejame ašaromis.

Kai liūdime – tylime, kai niekas nežino, kaip kenčia mūsų siela.
Kai visko pasakyt negaliu, o meluot nenoriu. Taip aš atsakau į bet kurį klausimą. Į klausimą - skaudų, sunkų, nepakeliamą, žlugdantį. Niekas jau seniai tarpusavyje nebekalba apie širdį sukrečiančius dalykus. Jie nutyli. Ir taip jau ilgą laiką.

Tačiau, jeigu pasikliausi laiku, be abejonės atrasi jo siūlomas išeitis iš įvairių situacijų. Jis visada pasiūlo bet kokias - malonesnes ar ne tokias malones- išeitis, dažniausiai – vienu metu net kelias. Ir tada prasideda gyvenimų permainos. Kurį laiką viskas aplink džiugina, bet vėliau kažkas nepaaiškinamo atsitinka – vėl ieškai naujovių. Panašiai elgiesi visas tris šimtus šešiasdešimt penkias dienas. Dažnai pagalvoji – butų pravartu kažką pakeisti savyje, poelgiuose, bendravime su kitais žmonėmis. Pasiryžti ir šimtą dienų (kiekvieną dieną iš eilės) bandai pradėti vidinius ar išorinius, bet šiuo atveju - su tavimi susijusius pokyčius. Rezultatas nedžiugina. Praėjus dar vienam šimtui dienų, supranti, kad absoliučiai niekas nepasikeitė. Žinoma, tu galėjai pakeisti šukuoseną, nusipirkti drabužių, iš kurių didžiosios dalies tu niekada nedėvėsi. Tačiau tavo vidus, mąstymas, vertybės, pasaulėžiūra per tokį trumpą laiką nepakito.

Kiek daug yra trys šimtai šešiasdešimt penkios dienos, kai lauki. Kiek mažai yra trys šimtai šešiasdešimt penkios dienos, kai bandai pasikeisti.

Pasikeisti nėra būtina. Kartais užtenka pamačius kažką negero laiku užsimerkti arba išmokti negirdėti. Kitais atvejais – pasitraukti ar išeiti. Aš užsimerkiu. Aš negirdžiu.

Vieneri metai yra palyginti trumpas laikotarpis, jei kalbame apie viso gyvenimo trukmę. Kita vertus, gyvenimas yra be galo paslaptingas, nes mums neleistina žinoti, kiek liko tokių dienų kaip ši. Vieni tai pavadina likimu, dar kiti – atsitiktinumu. Aišku tik viena – kiekviena diena kažkuo ypatinga ir paslaptinga. Šis paslaptingumas mane žavi.

Tačiau kas aš esu iš tikrųjų? Kai skaitau finansų rinkų vadovėlį, esu finansininkė. Kai analitiškai mąstau, aš esu mąstytoja. Kai rašau – rašytoja. Rašyti man patinka daug labiau nei kalbėti. Tačiau rašyti tik apie save, bet neturint tikslo sulaukti tam tikrų pagyrų ar kažkokios garbės. O tik dėl to, kad rašymas apie kitų žmonių gyvenimas nėra tinkamas dalykas. Kaip ir kalbėjimas.

Dieve, suteik man abejingumo nekreipti dėmesio į tai, ko negaliu pakeisti. Nematyti to, ko nenoriu matyti. Negirdėti to, ko girdėti nenoriu.

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-29 21:09

Marquise

Mintys teisingos, bet nėra tokios originalios, kad paliktų gilų įspūdį. Dėstymas taip pat neblizga: vietomis per ryškūs minties šuoliai, nėra vientisumo, sklandumo.

Nežinau, ar tikrai autorė kalba apie save, ar tai herojės žodžiai, bet jie yra įtaigūs. t.y. jei tai kalba herojė, tuomet ją perteikėte puikiai.

Tik va muzikos tai nereikėjo - ji patraukia labiau negu tekstas ir jį nukonkuruoja. Pasidarėte meškos paslaugą...

II šįkart (ne už minčių teisingumą/ klaidingumą, bet už jų perteikimą).

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-29 20:31

gunta

nėra čia tuščiažodžiavimo, parašytas glaustai, bet tingiu aiškinti ko trūksta, kad visiems jis pasirodytų netuščiažodžiavimas.
gerai parašei, aš paskaičiau, gražūs pamąstymai - pamąstymai apie savo dvasią, o ne apie materialinius sunkumus.

geriau koncentruokis į kitą dalyką, tai yra maldoje "dieve, sutek man jėgų pakeisti tai, ką aš galiu pakeisti, tvirtybės ir ištvermės priimti tai, ko aš negaliu pakeisti, ir išminties, atskirti pirmą nuo antro". (trys dalykai, 1- jėgos keisti kas tavo jėgose, ką reiktų pakeisti, 2 - ištvermės priimti tai ko negali pakeisti, ir 3. išminties - atskirti 1 (pirmą) nuo 2(antro). tai trys dalykai, ant kurių ir fokusuoji sąmonę - dėmesį dienoje, nepriklausomai tu vienas namuose, ar gatvėje, ir t.t.)

nereikia nieko laukti iš dievo, užtenka to, kad smegenis tavo - ir bet kurios kitos gyvybės formos, kaip ir visatą - sutvėrė ne žmogus o dievas. Tai gi - mūsų energija teka paskui dėmesį, o maldoje dėmesį fokusuoji ta kryptimi, ir tavo energija pradės vyniotis ta kryptimi, kuri išsakyta tuose trijuose dalykuose.
smegenis sutvėrė ne žmogus, Dievas, jie dirbs, tu kreipiesi į juos. ir gyvenime nuo ryto iki vakaro, visada darydama vieną ar kitą veiksmą, priimdama sprendimą reaguodama į žinę, ir t.t. visada turi tokią poziciją.
tada tu jau praktikuoji maldą, ne tik pasimeldi įeidama į maldos būseną;
beje, užsimerkti- negirdėti, gerai,kai negali pakeisti, o kartais gali ir užsimerkdamas praleisti tai, kas iš tikrųjų būtų tave praturtinę dvasiškai, ir tave sustiprinę. Bet tu užsimerkei, ir net nesužinojai, tavo gėris praėjo šalimais. (prasilenkėte) o juk laikas irgi teka, gal tu dar kada nors sutiksi tokią situaciją, po kokių 10 metų, tada pamatysi, išspręsi, sutvirtėsi, kisis tavo dvasinė kokybė BET tau bus jau ne 20, o 30. įsivaizduoji, gausis taip, kad kai tu pasikeitei - sustiprėjai, dvasiškai pralobai išspręsdama tą situaciją, ir keitėsi tavo dvasinė kokybė, plėtėsi pasaulio priėmimo rėmas, galėjo atsitikti jau prieš 10 metų. Kurios susiklostė tik po 10 metų sekantį kartą aplink tave, visai kitokios rodos, tačiau tos aplinkybės iš tavęs pareikalavo tų pačių bruožų, savybių, pastangų, kurių kartą buvo pareikalauta, ne per prievartą, bet tu jas praleidai; Paskui, susiklostė aplinkybės, kurios iš tavęs pareikalavo tam tikros tavo kokybės, kuriuose tu galėjai užaugti, susidarė tik po 10 metų; tu neužsimerkei, pamatei, keiteisi jas spręsdama, ir viskas puiku, tik va toksai skirtumas - tau tų dešimt metų, jau niekas negražins, arba gyvenimo 10 metų niekas neprailgins; tai gi - juk tobulėjimui ribų nėra - neužtenka gyvenimo, kad pažinti ir suvokti dievo sukurtus savo smegenis, protą širdį... taip? o jų jau tau niekas nebeatiduos, tik ta kuria galėjai būti prieš dešimt, pasidarei po dešimt, nes tada užsimerkei ir tai praėjo nuošalį - šalimais. niekas nepridės...

juk keičiamės mes gyvenime, situacijose, sunkumuose, džiaugsmuose - ką nors spręsdami, ir neužtenka tik noro, reikia aplinkybių, kurios kartais buvo, bet tu užsimerkei, ir jos sekantį kartą susimodeliavo tik po 10 metų; O tu buvai pajėgus (kaip žmogus) jas išspręsti - turėjai jėgos ir nuovokos jau tada 10 metų atgal...

neprašyk apkursti ir apakti - o taip ir atsitiks...
Mūsų energija rutuliuojasi dėmesio kryptimi, kur fokusuoji dėmesį - toks mechanizmas yra, smegenis žmogui sutvėrė ne žmogus, toksai mechanizmas.
tu gali netikėti į dievą, tokį diduką su barzdele, atpirkimo oželį, bet tu negali jo paneigti, na jis ne žmogus, bet smegenis žmogui sutvėrė jis, ne?..

visi atsakymai širdyje jau yra, svarbu, kad protas nepamirštų tai, ką žino širdis, o širdis žino, protas, gyvenimo eigoje, tai ką ji jau žino gimusi, palaipsniui suvokia. laike; Gyvendamas - bet, turi žmogus įdėti sąmoningai savo pastangų, tam situacijos gyvenime, aplinkybės, įvykiai, kurie nebūtinai turi būti tau malonūs. jie dažnai būna daug labiau dvasiškai praturtinantys, nei tie kurie yra paprasti malonūs, džiugūs.
bet svarbiausiai yra - pusiausvyra, tarp gerų ir blogų (tavo akimis žiūrint) dalykų.

nesimelsk apakti ir apkursti, o tai taip ir atsitiks, jai labai iš širdies pasimelsti - energija rutuliuojasi paskui dėmesį,tavo proto energija, smegenis sutvėrė - ne žmogus, jis tik jomis naudojasi. Tai dievo kūrinys - tavo smegenys, kurių modelis daro tave gyvybės formos Žmogus - atstovu.

gerai prirašei, gerai.
rašyk pavadinimą "prasmingas dienoraštinis įrašas." jis nėra asmeninio pobūdžio, tekstas neverčia kapstytis kas su kuo kokioje pozoje, ir t.t. o yra platus, tai kam nepatinka, gali neskaityti, o savo murzinuose skalbiniuose - skalbinių dėžėje skaitytojo knistis - tavo rašliava neverčia. tai gerai.
(visi juk turime skalbinių neplautų dėžę, visi. kaip ir vardą, pavardę, lytį, amžių, adresą ir t.t.
svarbu, kad neverti savo rašliava knaisiotis skalbinių dėžėje. tokį dienoraštinį įrašą, kiek jis bebūtų tau prasmingas, jau rašyti turi į stalčių namų asmeniniame stale, o ne publikuoti.
tavo publikacija nėra tokia, ji gali būti publikuojama.

P.S.
Video nežiūrėjau.
paskui pažiūrėsiu, kas ten. (ir teksto neperskaičiau, tik į korektorių įkišau, jei bus keistų klaidų, atsiprašau. :D (linksnis galūnėje nesuderintas ar žodis panašus bet visai ne tas. Iš konteksto bus aišku. o gal ir viskas bus savo vietose. (išskyrus skyrybos ženklus.) atsiprašau už tai. (iš anksto.)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-29 19:21

Žolininkas

Sorry, bet tuščiažodžiavimas visiškas.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas