dabar taip - trečias posmas, kuriame herojus kaltina širdies kietumu tą kurio laukia, kurios laukia) prastai; jį reik mest lauk. taip, tai trečias posmas.
ketvirtą ir penktą reiktų tvarkyti ritmiškumo atžvilgiu, tai yra:
Rytas toks lauktas, tikėtas
Blunka be tavo akių.
Nors girdisi rodos, lyg aidas:
„Aš jau ateinu, ateinu...“.
Bet vėjas pušyne atgimęs
Žvaigždžių išblukimą rauda.
Neateini - verkia rasos ir
Širdį beprotiškai skauda...
jei pirmame posme - atėjus vakarui vėjas pušyne numirė, tai kaip jis dar gesta ryte?.. jis nurimo - be vėjo naktis prasidėjo, vėjas lyg numirė... tai paskutiniame posme jis gali tik atgimti, bet neužgesti.
jei taip, už tą lyriką rašyčiau ketvertą, bet tas trečias posmas, blogas, kuprelis tas darosi bjaurus - mat jis reikalauja kito, spekuliuoja, na gudrauja vargšelis "jei neateisi - tavo širdis kieta , tai jau ne meilė, tai teroras, tai jau negerai, tai lengva prievarta "nesvarbu kad tavo širdis nemyli manęs, svarbu, kad mano širdis nori tavo meilės, todėl priversk save - mylėk mane" - maždaug toks...
o be trečio posmo - išgyvenimai Kuprelio, kuproto, skęstančio savo vienapusėje meilėje išgyvenimai - lyrika.
taisytinas eilėraščio ritmas ir kuriozas su tuo numirusiu vėju... kai jis vakare jau numirė, o ryte agonijoje gęsta.