Geltonam žvilgsny karščiuojančios gyvybės ratilai
Susipynusiu liežuviu taurelė prie baro
Didingų metaforų džiuglėse kariasi
Mano brolis šviesus artistas tapantis nemirtingus
Paveikslus šedevrų formoj
Jei aš galėčiau parašyt ką jis piešia
Kažkas iš mūsų išgyventų
Horacijaus paminkle
Bet miegas toks sunkus juodais šlaitais nakties
Vis garma
Ir sunku suprast ką pasakei, o ką tik pagalvojai
Išsipildęs žodis erdvėj pasklinda ratilais
Ir užmuša tylos karalius
Gal aš nieko nesakiau
Bet ar kūnas toks bevalis
Jis kartais būna visai šalia
Nutašyto stuobrio formoj miškų vilkas
Peralkęs mėsos tačiau grobiui visai neatsidavęs
Ganosi mieste su vilnos baltos banda
Lietus kol pliaupia
Jisai čia
O aš stengiuos būti žody