Skęstančiam minčių vandenyne

Kam kristi į balą ar į vandenyną
Be gelbėjimosi rato ar virvės?
Ko ieškai tenai? Mane  neramina,
Kad nuskęsi, užsispyręs kaip kirvis.

Braidytumei sau po vonelę minčių,
Kol ji dar skaidri, nepelkėta šviečia,
Kol tavo galvelėj  yra dar vilčių,
Kad pasigausi jų didelį spiečių.

Ir neperėki minčių okeano,
Vis tiek neįkūnysi kiekioi tokio.
O be to, ar visos tinkamos menui
Ir reikalo nėra skandintis jokio.

Bet jeigu bijodamas tapti kaip kirvis
Išdrįstum vėl bristi į vandenyną,
Pasiimki alpinistų bent virvę,
Jos galą pririšęs prie akmenyno.