Trapu ir miela

Nuovargis pasislėpė pavėsy.
Kiek geltono džiaugsmo bitės saujoj.
Drugeliu prie žiedo prisiliesiu
Saulės dieną švęsdama pasauly.

Glosto vėjas bangą sidabrinę
Vasariškai šiltu savo delnu.
Žydras mėlis virš mano gimtinės,
Paukščių choras gieda himną švelnų

Sklidinas gerumo medis žalias
Supasi žiūrėdamas į tolį.
Teka dienos vieškeliais birželio
Ir tave sutinka, tarsi brolį.

Kaip trapu ir miela... Žemynėlė
Pinasi vainiką iš gėlių,
Ir tave, lyg kūdikį iškėlus,
Nešasi laimingą ant delnų.