Kada piktžolės
Pradeda dygti ant sprando,
Chemikalams stipriems aš turiu,
Pinigų daug išleisti,
Kad paguosti save,
O po to į palėpę užlipus,
Apkabint Buratiną
(Nuo apskurusios mano vaikystės,
Jis ten, lagamine.)
Pasiguost apkabinus,
Pasakyt,
Kad tarp klosčių dienų,
Aš jau pamečiau savo raktelį auksinį,
Ir dabar mes panašūs abu,
Aš tik laisvėj, o tu, -
Lagamine.
eik pas klim daržą nuravėt ir nereiks depresuot. ant sprando? neapgausi, šaknys smegeninėj. laisvas? nejuokink, tu jau senai sukaustytas ( visa tai buvo veikėjui)
Jausmingas minčių antplūdis. Patiko: Kada piktžolės
Pradeda dygti ant sprando,
Chemikalams stipriems aš turi.
Dar patiko: tarp klosčių dienų,
Aš jau pamečiau savo raktelį auksinį,
Ir dabar mes panašūs abu,
Aš tik laisvėj, o tu, -
Lagamine.
Visa kita - žaisminga, tačiau nepilna.