Kūno ir širdies seksas

Ir tyliai naktimis, kai užsidarai visas duris, langus, išjungi šviesas, palikdamas tik žvakės šviesą ir šilumą, leidi sau pasvajoti apie tai, kas net vaizdiniuose sukelia ekstazę, lakstančią šiurpuliukais per kūną.
*Visada atsiras rankos, kurios glamonės odą, lūpos, iš kurių geidulingai skambės patys seksualiai juodžiausi žodžiai ir pasitentkinimo garsai. Būna gera, iki tos akimirkos, kai judu sieja jausmai - aistra, bet vos tik preliudija baigiasi, jausmai irgi. Kurį laiką to užtenka, bet ne tik kūnas, o ir siela išalksta. Tai mano išpažintis apie neišpildytus norus ir sielos troškulį, vidinį badą, rankas, kvepiančias nežinia kiek vyrų ir išlavintą sąžinės jausmą, kuris mandagiai man vis primena, kad taip, kaip saugau savo širdį, saugočiau ir kūną.
*Iš visos širdies mane stebina mano įvairiapusiškumas, nesuderinamas logiškai. Aš nuo mažens mokiausi gyventi, pati, be jokios pagalbos, ieškojau dienose, žmonėse, įvykiuose pasislėpusių gyvenimo tiesų, iš kurių išradinėjau moralines vertybes, kuriomis vadovaujuosi iki šiandien. Tai gana aukšta jaunai merginai, gyvenančiai šiame pasaulyje ir šiuo laiku. Aš tikiu į meilę, visada tikėjau, bet nusivylimai dažnai užmerkia akis ir atima pasititkėjimą kitais, kartais net pačiu savimi. Užrakinau širdį, girtomis akimis ir pamiršau kur nukišau raktą, o mano kūnas, man pačiai tapo savotiška ekspedicija, lėtai ir kantriai ieškant vietų, kuriose didžiausias aukštis ir greitis. Man padėjo vyrai, taip pat kaip aš nusivylę santykiais, ieškantys žmogaus, kuris leistųsi kartu į kelionę. Buvo gera. Sutikau gyvenime neįtikėtinai gerų meilužių, kurie parodė, kiek daug jausmo gali suteikti fiziniai dalykai, nes prieš tai tikėjau vien dvasiniu pasitenkinimu. Oralinis, ekstremalios vietos, šiurkštumas - tai tapo elementariais dalykais. Sunku būtų pasakyti, šaltu protu mąstant, kiek kartų buvo peržengta riba. Nors klausimas, ar aš turiu kažkokias ribas, matyt nelabai. Seksas arba labiau mėgstu žodį dulkinimasis, mane pakeldavo iki aukštumų, tai kaip vaistas nuo rūpesčių, tik, déjà, su užmerktom akim. Tiesa, ši mano išpažintis.. vieną naktį tos akys atsimerkė… Ne taip ir senai. Man viso to neužtenka, tai nėra tai, kas man sukelia visapusišką ekstazę. Tai kūną atgaiviną, bet širdies ne.
*Dabar yra antra nakties, o gal jau ryto derėtų sakyti, o aš rašau išpažintį apie savo juodus įpročius. Norėčiau tai kažkam papasakoti, ką galėčiau apsivynioti savo švelniomis kojomis, o po pokalbio iš visos širdies jį mylėti. Bet to nėra. Ketitnu mesti blogus įpročius ir saugoti save jausmui, kuris turi daugiau vardų, sinonimų nei aistra ar fizinis pasitenkinimas. Tikiuosi, kad gyvenimas tai priims kaip auką ir suteitks man vėl galimybę nuoširdžiai džiaugtis gyvenimu ir gyventi nebe tik sau, o dėl kažko ir su kažkuo. Yra daugybė stebuklų, kuriais galima kasdien džiaugtis, bet nebesinori to daryti vienai. Pasiilgau prašymo išlyginti jo marškinius. Pasiilgau rytais girdėti: „Kokia Tu graži rytais, kai šypsais, ačiū, kad esi. ” Šitiek sentimentų. Rytoj viskas bus kitaip, bet aš vis dar ilgėsiuos vieno kvapo, įsigėrusio į odą, kurio dar nė neužuodžiau, ilgėsiuosi iškrypysių meilės žaidimų ir miegant jausti kito žmogaus kvėpavimą. Ar visa tai meilė? Nesvarbu, kas tai, svarbu, kad to reikalauja mano širdis ir kūnas. Išvargintas kūnas. Jei reikės, tenkinsiu save pirštukais vien ir žiūrėdama porno filmus, bet dabar nuoširdžiai saugosiu save tam, kas dulkins ne tik mano kūną, bet ir širdį. Jaučiu, kaip alkoholis išgaruoja po truputį ir pamažu pradedu atsiminti, kur padėjau raktą nuo savo širdies. Tik ateik, meile, ir aš pasistengsiu, kad Tu, kaip jausmas, įgytum tūkstančius naujų formų, ne tik kūną, bet ir širdį atiduosiu. Saugosiu, branginsiu, dulkinsiu. Ne dėl savęs, o dėl Tavęs. Kūno ir širdies seksas - tai yra tai, kam įvykus mano gyvenimas taptų visapusiškai pilnavertiškas.

P. s. aš mylėsiu Tave ir niekada Tavęs neišduosiu