ir buvo jis neatskiriamas
nuo nusiteikusių taip pat
žmonių vaikų
lyg nuo spalvų akis
žolyčių – pieva
skliauto – šviesuliai
ar kaklo – vėrinys
ir buvo jis vienintelis
dabar įmanomas
jo šarvuose
gėlėtas riteris
kuriam patiko žengt
į galimybių jūrą
apsiginklavus
laiminčiu
savim