Suskirdusiuos delnuos
žydi krūmas erškėčių.
Tylios lopšinės naktų-
versmė, skambanti meile.
Plazdėjo būrėm vystyklai,
pasaulis liko užu slenksčio,
ir pamiršti maži žaislai-
rodyklės kryžkelėse keistos.
Pakilę vėjai dyvini
langų stiklus sudaužė...
Pro baltą sodą vis tolyn
Tu nueini vienplaukė.