Joms

atgimti vaikuose, jų rankose ir lūpose,
jų žvilgsnyje, balse ir meilės laukime,
išsidalinti ilgesy, džiaugsme, net skausmo ūkanose
ir pražydėti vėl baltai senąja obelim,
sugrįžtame tenai, kur laukiama,
pareiname tenai, kur naktimis sapnuojame,
iškyla atminty net žodžių aidas
ir ilgesio liepsna vis nenustoja degint,
vadinasi, aš gyvenu, aš čia esu
ir laukimu srovena mano kraujas,
ir ugnimi širdis plasnoja-

dėkojame, kad esam mylimi,
palaiminti ir visad laukiami,
mes grįšime namo šįvakar...