kai pamirši jog kelinta para dar nieko nevalgei
kad šuo nevedžiotas taip pat alkanas ir galbūt
tau nežinant susiradęs
naują šeimininką
kai pamirši visus dešimt dievo įsakymų
kuriuos laužei paeiliui kaip duoną dalindamas
priešui ir artimui savo
kai dažniausiai girdėsi vardą kurio nenešioji
kuris keistai nepatogus
lyg truputį per ankštas
ir rytą nubudus bus visai nesvarbu
kelintadienis šiandien
kai galiausiai visas tavo maistas
pavirs suknisto pelėsio namais
o ant sienų liks
tik paveikslų šešėliai
galbūt tada