sakmė apie tėvynę

išėjo, išėjo,
gal grįžo, gal ne
vieni ją mylėjo
tik blyškiam sapne

kiti ėmė bristi
į klonius žalius,
su laumėmis trypti
slapčiausius šokius

aprimus šokiams
pašėlusiam klony
pasakaitę išgirdo
apie kraštą kitokį

pabalnoję žirgus,
ilgakojus nirčius,
jojo laimės ieškoti
leidę laumėms raudoti

miškai kalbėjo
su monais senais
apie tuos, kur išėjo
viltingais keliais

jie sakė, kad grįš,
o gal jau nebe,
o kas monams darbo
savajam krašte