Rašyk
Eilės (73318)
Fantastika (2195)
Esė (1496)
Proza (10376)
Vaikams (2516)
Slam (49)
English (1117)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





drešeris drešeris

Sūduvių epas

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Sūduvių epas

Sakoma, kad mūsų saulei kaip ir žemei apie 4, 5 milijardo metų. Pradžioje žemė tebuvo karštas kamuolys, kuris vėsdamas, maždaug po vieno milijardo metų, sudarė sąlygas ir galimybes gyvybei atsirasti. Žemėje veisėsi didžiuliai gyvūnai, tokie kaip dinozaurai, tačiau žmonės atsirado tik palyginus labai neseniai, vos prieš keletą šimtų tūkstančių metų. Tai kas gi buvo tuos tris milijardus metų, kai gyvybė žemėje egzistavo, o žmogaus dar nebuvo? Įvairiose pasaulio tautosakose kalbama, kad tuo metu žemėje gyveno dievai, iš kurių kilo žmonės. Įdomu tai, kad kiekviena tauta turi savo versiją iš kur ji kilusi, aš norėčiau paporinti iš kur ir kaip atsirado sūdinai – sūdai – sūduviai. Tai vienas ir tas pats pavadinimas tik paimtas iš skirtingų šaltinų, nes tai labai sena gentis, kur kas senesnė už lietuvių gentį, kažkada įsikūrusią dešiniajame Nemuno krante prie Lietavos upelio (Jonavos apskrityje). Sūduviai gyveno kairiajame Nemuno krante, o jų žemės driekėsi net iki Būgo upės Lenkijoje. Įsivaizduokite kokio dydžio tai buvo gentis jeigu ji siekė apie 2 milijonus gyventojų, kai prūsai tuo metu teturėjo apie vieną milijoną gyventojų, o lietuviai vos apie 650 tūkstančių. Ir skaičiai paimti ne iš pačių geriausių laikų, o iš tų laikų kai juos masiškai naikino kryžiuočiai. Manoma, kad aukščiausio suklestėjimo sūduviai buvo pasiekę apie 520 m. p. m. e. Bet mums reikia ne istorijos, o sakmės apie sūduvius. O ji gali būti tokia:
Didžiojo ledynų slinkimo metu vienas milžiniškas ledo luitas, vardu Žuvintas, atriedėjo net į Sūduvos žemę. Nelinksma čia buvo jam vienam gyventi. Kaip žinia, šis kraštas nepasižymi ežerų gausybe. Atitirpdė savo užšaldytą širdį ir išskleidė plačiai ir giliai savo vandenis, kurie kaip mat priviliojo tuntus žuvų ir gausybę paukščių. Žuvys kutendavo Žuvintui jautriausius paslėpsnius, o pulkai paukščių linksmindavo jį savo trelėmis, tolimas pusbrolis Vėjūnas linksmai taršydavo pašiauštus vandenis. Neilgai truko tokia idilija. Veikiai Žuvintui pabodo tokios linksmybės. Jis tapo liūdinčiu ežeru, savo didžiule akimi matantis tik dangų. Kaip žinia, pagal sūduvių tautosaką, žemės tėvas buvo mėnulis, o jos motina - saulė. Beja, ši porelė turėjo pulkelį dukrų – selijų, kurios visos buvo tikros gražuolės. Žuvintui ypač patiko selijos  Amalva ir Yglė. Veikiai, gyvenimas, be jų, Žuvintui tapo visai nemielas. Tada jis pasiuntė pusbrolį Vėjūną piršlybų pas pačią saulę. Saulė nebuvo nusistačiusi prieš Žuvintą, todėl tokiai santuokai iš esmės pritarė tik pareikalavo, kad Žuvintas nutiestų kelią jaunamartėms, kad šios galėtų pas jį atkeliauti, tačiau sugrįžti atgal į dangų jau negalėtų. Ilgai svarstė Žuvintas vienas ir su pusbroliu Vėjūnu kaip tokį kelią nutiesti. Pagaliau tokia mintis gimė Vėjūnui ir šis prabilo:
- Žinau, kad tau nelabai patinka kai žaisdamas pašiaušiu tavo vandens purslus, tačiau jeigu nori turėti nuotakas, teks pakentėti. Aš taip pašiaušiu vandens purslus, kad jie pasiektų pačią saulę. Jeigu saulė bus gerai nusiteikusi ji pati nušvies vaivorykštę, kuri ir bus nuotakų kelionei tinkamiausias kelias.
- Suprantu, kad kito rinktis negaliu, - sumurmėjo nepatenkintas Žuvintas.
- Tai dar ne viskas. Turi man pažadėti, kad su tavo ir nuotakų vandens purslais leisi man žaisti kada tik panorėsiu. Ar sutinki? – paklausė Vėjūnas.
- Gerai jau, sutinku, - ryžtingai pratarė Žuvintas.
Kaip tarė, taip padarė. Vėjūnas sukaupė visas jėgas ir taip papūtė Žuvinto garbanas, kad vandens purslai pasiekė saulę. Žuvintas kentėjo, tačiau tvėrė. Labai jau jis norėjo turėti savo nuotakas.
Kaip tik tuo metu saulė pažvelgė į žemę ir pamatė nuostabaus grožio vaivorykštę. Manydama, kad tokį kelią gali nutiesti tik labai galingas dievas, įsakė savo dukroms kaip mat keliauti tuo keliu. Kadangi abi dukros jau buvo subrendusios, jog atėjo metas joms tekėti, nepriešgyniaudamos motinai, pasileido vaivorykštės keliu, pamiršusios pasiimti ne tik savo kraitį, bet net ir nesumojusios paklausti, kaip tuo keliu reikės sugrįžti. Smagu, kad iki dabar šito joms dar neprireikė.
Atvykusios nuotakos abi gavo po atskirą ežerą ir galėjo maudytis jame ne tik dienomis, prižiūrint saulei, bet ir naktimis, prižiūrimos mėnulio. Manytina, kad, nei saulė, nei mėnulis taip pat sau priekaištų nereiškė, matydami, kaip sėkmingai ištekino savo dukras.
O Sūduvos žemėje prasidėjo linksmybės. Žuvintas pasiskelbė kunigaikščiu – dievu Ežeriniu, jo liūdesys išgaravo kaip mat, o kokia laimė jį aplankė kai iš tos santuokos pradėjo gimti dievų vaikai sūduviai.
Šeima labai rūpinosi savo palikuonimis. Pradžioje tik motinos, vėliau ir tėvas paaukojo dalį savęs, paversdami dalį ežero pelkėmis, kad čia jų vaikai, kaip vystykluose būtų apsaugoti  nuo bet kokios išorinės negandos. Saulės dukros buvo labai išsilavinusios, jos išmokė savo vaikus kaip reikia naudotis ugnimi, tikėti ir mylėti savo protėvius, pasakodavo kas yra garbė, sarmata ir daugelį kitų gyvenimui reikalingų gudrybių, o ežerų dievas Ežerinis, jis ir Žuvintas, išmokė iš pelkių dumblo gaminti geležinius įnagius. Pelkėtas ežerų pakrantes apaugo galingi miškai, teikiantys pavėsį, apsaugą nuo svetimų akių bei patvarią ir kietą medieną, tokią kaip ąžuolai, klevai ir uosiai, tinkančią ne tik namams suręsti, bet ir tokiems įrenginiams kaip jūriniai laivai statyti. Taip laimingai dievų vaikai – sūduviai - gyveno keliolika amžių. Bet gyvenimas turi savus dėsnius ir įvykius pakreipia sava vaga. Taip atsitiko ir dievų vaikams – sūduviams.
Saulės dukrų – selijų – išmokyti kas yra meilė, sūduviai sparčiai dauginosi. Veikiai jų šeimos taip pagausėjo, kad gyventi Žuvinto, Amalvos ir Igliaukos paliose jiems stigo vietos. Jie ėmė plisti į aplinkinius kraštus, kur jų apsaugoti negalėjo net juos mylintys dieviški tėvai. Kaip visuomet gausiose šeimose atsirado skirtingų asmenybių įvairovė. Vieni norėjo gyventi geriau, kiti turtingiau, tretieji tenorėjo geriau pažinti supantį pasaulį. Taip besirutuliojant įvykiams greitai sūduviai apgyvendino didžiules teritorijas nuo Nemuno kairiojo kranto iki plačiųjų Būgo vandenų, per kurias galėjo pasiekti jūras ir vandenynus. Turėdami dieviškųjų savo protėvių pamokymus ir paspirtį, visi toje didelėje teritorijoje gyvenę sūduviai, buvo labai turtingi, nors mažai kas suprato, kad didžiausias jų turtas buvo meilė, tikėjimas ir atsidavimas savo protėviams. Kai, geriau pažinti supantį pasaulį panorėję keliautojai aplankė tokias tolimas šalis kaip Afrika, Balkanai, netgi Amerika, garsas apie sūduvius ir jų turtus pasklido po pasaulį, o tai sukėlė dvejopas pasekmes sūduviams. Pirmiausia Sūduvos kraštą užplūdo įvairūs prekybininkai, mainikautojai, sukčiai ir šarlatanai arba tiesiog avantiūristai. Sūduviai, būdami geros valios, garbingi žmonės, priėmė juos kaip draugus ir mielai su jais prekiavo. Vėliau prekybininkus pakeitė užkariautojai - plėšikai, naujų religijų nešėjai, kuriems knietėjo užgrobti sūduvių turtus. Daugiausiai negandų sūduviams atnešė krikščionys. Daugelį amžių sūduviams teko gintis nuo ortodoksų, savo grobuoniškus žygius planavusius iš Kijevo Rusios, nuo katalikų Poleksėnų, galop nuo, Romos iniciatyva specialiai pagonims (laisviems valstiečiams) naikinti įkurto Kryžiuočių ordino, apjungusio visos Europos avantiūristus, kariaujančius ne dėl garbės, tikėjimo, o tik dėl karo grobio. Ar galėjo sūduviai atsilaikyti prieš visą susivienijusią Europą? Gal būt ir galėjo, jeigu būtų susivieniją su prūsais, žemaičiais, lietuviais. Bet, deja, čia karaliavo skaldymo, o ne vienijimosi politika, be to, sūduviai buvo pernelyg ištikimi savo tikėjimui protėvių dvasiomis, jie mieliau sutikdavo mirti (susideginti gyvi, kas jiems garantavo tiesioginę kelionę į protėvių vėlių šalį) negu pasiduoti užkariautojų malonei. Taip jie visi ir buvo išnaikinti: kardu, ugnim, netgi maru. Turtinga Sūduvos žemė tapo dykra, kaip skelbia kryžiuočių kronikos ir Sūduvos prijungimo prie Lietuvos dokumentai.
Bet ar tikrai sūduviai buvo išnaikinti visi lig vieno? Aš, kaip daugelis kitų, tuo netikiu.
Kokie tai argumentai?
Sūduviai – pelkių ir dievų vaikai, kurie galėjo ir mokėjo pasislėpti.
Iki dabar išliko sūduvių vietovardžiai, ką gali išsaugoti tik likę gyvi žmonės.
Atgimęs Sūduvos kraštas, nors jau vadinamas Suvalkija, išsaugojo sūduvių gyvensenos kai kurias savybes, viena iš jų - gyventi turtingiau.
Gausūs anekdotai apie suvalkiečių suktą, bet nuoširdų būdą, byloja pamokas iš visuotinio sūduvių naikinimo laikų.
Ar gali sūduvių dvasia prisikelti?
Manau, kad gali. Vis daugiau žmonių išdrįsta garsiau pareikšti norą susigrąžinti senąjį Sūduvos krašto pavadinimą. Statistika byloja apie vis mažėjantį skaičių žmonių, kurie tiki kunigais ir bažnyčia, vis didesnę prasmę atgauna pagoniškos tradicijos ir vertybės, nors kelią tam pastoja vis didėjantis moralinis pakrikimas, atslenkantis vėl iš tos pačios susivienijusios Europos, kurioje vėl nematome teigiamų jėgų vienijimosi požymių. Todėl ir norisi užduoti klausimą istorikams, dėl kokios priežasties pradingo sūduvių istorija, kodėl žemaičiams pavyko apginti savo egzistenciją, prūsams asimiliuotis, lietuviams apsikrikštinti, o sūduviai buvo išskersti tarsi galvijai?
Štai tokia sakmė apie sūduvius.


Albertas Drešeris (artdreseris)
2013 04 05
Marijampolė

2013-04-23 15:14
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-17 00:55
klimbingupthewalls
Gerbiu istoriją ir sakmes, sveikinu pabandžius tai sudėlioti vaikams, bet nerandu nei vienos iš konkurso temų. Taip pat nelabai aišku kokio amžiaus skaitytojui taikytą, nes nuo istorinių faktų šokinėjama iki mažesniesiems skirtų dalykų, todėl vieniems per sudėtinga, kitiems per naivu. Yra ir visai nevaikiškų vietų. Įspūdis lyg anksčiau parašytas kūrinys pabandytas pritempti iki vaikams skirto. Iki konkurso pritempti ir pamiršta. Pabaigoje jau net ne sakmė, o esė prasideda. Nenuoseklu.

Vertinu 0. Jeigu būtų ne konkursinis darbas, o šiaip rašyk.lt publikuotas, vertinčiau didesniu balu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-07 14:55
bibliotekininkė
Skaitant tampa aišku, kad tai nėra tekstas vaikams. Paslėpsnių kutenimai – suaugusiųjų arkliukas. Pradžioje bandžiau skaityti kaip sakmę, paskui supratau, kad visgi tai ne sakmė, o istorija. Tačiau iki galo visgi taip ir nesupratau kas kaip su kuo (jeigu istorija, tai prie ko čia tie dievai kažkokie visai negirdėti?). Vieną akimirką net pasijutau tarsi kokį mokyklos laikų istorijos vadovėlį vartyčiau. Vaikų tokiais dalykais kaip tautos praeitis nesužavėsi. Auditorija galėtų būti, kaip įsivaizduoju, koks užkietėjusių istorikų klubas arba žmonės, besidomintys senaisiais tikėjimais. Tekste be užuominų propaguojama pagonybė, kuri, drįsiu pabrėžti, yra labai delikati tema. Manau, ji turėtų ir išlikti delikati, ne viešai eskaluojama, nes visgi tai yra mažumos interesas. Tuo labiau tvirtinti, kad šiuo metu kunigais nelabai pasitikima, tarsi su viltimi, kad atsisuksime atgalios, kai garbinome medžius ir saulę. Vaikams tokių dalykų į smegenis farširuoti, mano manymu, nederėtų. Į konkurso temą taipogi neatsakyta. Vertinimas: 0.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-07 12:29
Lengvai
Nevykusi pradžia apie saulę, dinozaurus ir gyvybės atsiradimą. Sunki kalbėjimo maniera, su pasitaikančiomis stiliaus klaidomis:
Įsivaizduokite kokio dydžio tai buvo gentis jeigu ji siekė apie 2 milijonus gyventojų ;
Ir skaičiai paimti ne iš pačių geriausių laikų, o iš tų laikų kai juos masiškai naikino kryžiuočiai ;
aukščiausio suklestėjimo ;
Bet mums reikia ne istorijos, o sakmės apie sūduvius ;
[…]
išsaugojo sūduvių gyvensenos kai kurias savybes, viena iš jų - gyventi turtingiau

Kitas aspektas, ar tikrai ši „sakmė“ yra skirta vaikams? Manot, kuris nors savo noru perskaitytų viską iki galo?

Ir apskritai, labiau čia politinis manifestas prieš ES ir krikščionybę, o ne sakmė.

Temos neradau nė vienos.

0
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-01 11:09
Aurimaz
Beveik tikras istorijos vadovėlis pasakos stiliumi. Arba pasaka istorinio vadovėlio stiliumi, belieka mažąjam skaitytojui visa tai išmokti mintinai ir atsiskaityti prieš visą klasę - būtent tokia mintis mane apniko beskaitant. Pasimėgavimo nepajutau. Spėju, vaikučiai eitų čiūčia liūlia jau po devinto sakinio. Naudojami pernelyg moksliški išsireiškimai ir jie pateikiami labai sausu tonu. O kai jau ateina laikas pasakoti apie dieviškas orgijas, noro skaityti kaip ir nebėra. Sakyčiau, nuo orgijų ir reikėjo pradėti, o užbaigti maždaug "visa tai vyko prieš tiek ir tiek tūkstančių metų, ko pasekoje susiformavo tie ir anie žemynai bei atsirado Sūduvai su visais krikščionimis bei ortodoksais (ir kokį velnią jie ten veikia???). Pabaiga būtų tragiška, bet nors pati pradžia įdomi. Į kurią temą čia buvo taikyta? Taip ir nesupratau.

0 balų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-25 00:33
Laukinė Obelis
Maloniai susiskaitė. Na, kabinėtis galėčiau daug - ar nėra taip, kad pateikiami istoriniai/geografiniai faktai yra neatleistinai iškraipyti? ar tai minėti apskritai buvo būtina? ar derėjo čia painioti politiką?
Gal nei tų pasvarstymų pabaigoje, nei įžangos visai nereikėtų, o tiesiog palikti švarią, gryną sakmę? Būtent ta kūrinio šerdis mane ir sužavėjo. Ji tokia pasakiška ir sparnuota, kad jai nebereikia atspirties mūsų realybėje.
Manau, kūrinys ketverto vertas, tik kad jis sunkokai įsipaišo į vaikų literatūros skiltį.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 22:43
JurgiTele
Puiki sakmė, o tema vėl "Paslaptis?" Šviečiamojo, informacinio pobūdžio sakmė, sakyčiau... Tik, aišku, ir auditorija jau turėtų būti gerokai ūgtelėjusi, tiesa?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-24 10:04
twentytwenty
nuolankius likimas veda ir globoja...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-24 09:53
twentytwenty
įdomu kas tais laikais skaičiavo gyventojus
kaip genčių surašymai vyko
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-23 22:35
Erla
Įdomiai ir dailiai surašyta.5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-23 19:18
Viliutė
Vaikučiams čia per painu.Gimsta vaikai iš trečios santuokos ir t. t.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą