LabrytUžklydo vagys pas mane į sodą
Nerado obuolių, tad nušvilpė iš spintos mikroskopą
Nebėr gyvenimo nei sode, nei namuose
Nors akys liko vienišos, bet dar paliko nosis
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2013-04-17 07:42
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-18 16:33
Gunta, nurodyk vietą, kuri šį tekstą poetizuoja. radai? na gerai, kas pasakė apie ką galima poetizuot? beje, Daineko nėra pseudonimas, o portugališkas Dainiaus(kaip vardo) atitikmuo, kuris jau ilgus metus naudojamas, pravardės tikslais. išvada: Daineko ir gatvėj yra Daineko, vadinas jis nesislepia už kaukių. va taip, Ilona
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-17 14:41
O Daineko! kokia idėja!... BET...
bet ji jau iš esmės prieštarauja grožinės literatūros buvimui, nes tokie dalykai nebūna poetizuojami, ir paskutinė šio ketureilio eilutė ( jūsų pasiūlytoje interpretacijoje), tada yra be ryšio. O mikroskopas - netikusi priemonė, netiksli... - kada poetizuojama tai, kas nėra poetiška, poezija praranda savo esmę, paskirtį,kaip ir grožinė literatūra, taip pat, nes tai nepoetiška; ir tai darosi grafomaniška, kada suprasminami beprasmiai dalykai; poezija, literatūra yra penas dvasiai, negi dvasią penėsi tuo kas yra skurdžios dvasios produktas. gali būti toks variantas, tačiau, vis tik tai turi būti satyra, pasakėčia su moralu, kuriame būtų pašmaikštaujama ir išryškinama, kas yra literatūriška poetiška ir dvasinga o kas ne - tai būna apibrėžiama, išryškinamos vertybės ir POŽIŪRIS, satyros rakte, tada tai gali būti literatūriniu grožiniu tekstu, bet poetizuoti tai kas nepoetiška, poetizuoti degradavimą dvasinį, ir nieko daugiau, reikštų, kad poezija, grožinė literatūra jau paranda savo paskirtį, prasmę, reikšmę. ir - mikroskopas neneša į aparatą krūminukės, nors tai irgi laboratorijos sferos , laboratorijos erdvei priklausantis daiktas, bet tolimas ganėtinai tolimas. Mikroskopas - nekondensuoja, mikroskopas - didina ir leidžia tirti mikro pasaulį, tai ir įvaizdis tam nepoetiškam reikalui, jūsų turiu omenyje interpretacijai - netinkamai būtų parinktas. o ir paskutinė eilutė į pievas. (liko nosis - nebėra į ką žiūrėti, nes akys mėgo žiūrėti į mikro pasaulį, jei teleskopas - į dangų...) tai gi, paskutinė eilutė būtų be ryšio, tam dvasiškai degradavusiam reikalui - jie negali būti poetizuojami. tai nėra draudžiama, bet poezija, menas praranda savo paskirtį, savo reikšmę ir prasmę. grožinei literatūriniai darbai yra kuriami dvasiniais instrumentais, argi ne?.. (na per dvasinius instrumentus - ir tai produktai dvasiai, penas dvasiai.) ar jūs valgote kakalą, kad pamaitinti kūną. na tai juk ne. valgote maistą ir juo geresnės kokybės, kad ir medų, bičių vėmalus, tiesiai šviesiai tariant, atrytus ir išvemtus į korio akutę, taip?.. netinka tas variantas, su krūminuke, su ruginuke; rugiai laukuose, na uogos - sode, darže, tačiau mikroskopas - didina mikro pasaulį, o ruginukės aparatas kondensuoja ne mikro pasaulyje garus į lašus... ania?.. - - - nepoetizuokite niekada, autoriau, pasivadinęs save jazusmarija pseudonimu, tokių dalykų, kurie reikštų ne daugiau, tik kaip degradavusios dvasios reiškinio konstataciją ir tiek, traktuodamas ir išreikšdamas tą konstataciją kaip grožinį literatūrinį tekstą; nors, grožiniuose tekstuose, literatūroje, dvasinis degradavimas kaip reiškinys, plėtojant mintį - gali būti. bet ne kaip meninė idėja, kaip išbaigtas tekstas... kaip užmanymas - poetizuojant dvasinio degradavimo reiškinį, ir nieko daugiau. TAČIAU, jazusmarija, man taip net nepasimatė, kaip sako- kaip interpretuoja tekstą Daineko, tokioje interpretacijoje; taip tikrai neįžvelgiau. mat Mikroskopas, ir ta nosis, akys (mikroskopas akims, akys žiūri) ta paskutinė eilutė jūsų tekste, neįsivelka į siūlomą Daineko pseudonimu skaitytojo interpretaciją. Ir labai gerai, nes poezijos, grožinės literatūros, kita paskirtis. o kalbėti apie žmogaus sielą, galima, apie dvasinį pasaulį, galima. (mene turi būti šviesos - dvasinės šviesos. Šiame tekste yra šviesos - štai, toksai laikas, bet yra vis tik jame ne pinigais besidominčių, nors vagys aplink, bet besidominčių žvaigždėmis, kurios neatneš konkrečiai nei vienam materialinės naudos, pavieniui žmogui, o jis ne kvailą televizorių žiūri, bet pro mikroskopą į mikro pasaulius,pro teleskopą į makro pasaulius, kurie ne pigiai kainuoja...) tai šviesa... Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-17 13:35
man daug įdomiau galvot, kad tas mikroskopas tai naminio vyno butelis, o nosis pavartota aliuzuojant į gebėjimą pasigamint naujo skystimėlio. vat už tokius ląstelių virpėjimus ir skiriu trajaką
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-17 12:45
P.S.
[b]rasi bereikalingą i[/i] ( galūnėje) tas žodis ne dabar būtajame kartiniame, o turi būti esamajame laike, ir be tos i liks galūnėje tik a; tai yra, jis bus esamajame laike, o laikas tas (esamasis) išsipildys tik būtajame kartiniame. (mat mirsi kartą. o kūnas pamaitins kirminus ir augalus, jei sudegins - pelenai irgi trąša, o urna kažkada sudūlės, urna irgi kūnas, ji ne amžina; kūnas tik be gyvybės energijos yra urna. Žuvis, suvalgiusi mirusį kūną, yra kūnas, gyvas, nes juo teka gyvybinė energija, ir ji teka, kol siela jame, o siela jame, kol gyvybinė energija teka. Tam reikalingas maistas..).. trečios žuvies nereikia, mat kaip ta klaidelė atsirado, bereikalinga i, keičianti laiką, nurodanti ne tą, kuris turėtas omenyje, nežinau. ji rinkimo. jūsų tikriausiai ne rinkimo, dažnai painiojate ilgųjų balsių rašybą žodžių galūnėse. ne priekaištas - pastebėjimas tik toks. juk jei nepatinka, kad painiojate, galiu ir neskaityti. vis tik privalumą atiduodu turiniui; taip. Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-17 12:27
Komentaras komentare komentuojantis klaidą komentare:
Mes gyvensim, kol nuskęs, paleidę sielas, mūsų kūnai. Juos suvalgys žuvys - unguriai. Liksiu tau skolingas po mirties žuvy net, o ne žuvį – juk numirs jie, kur gyvena aštuonkojai, unguriai, rykliai. _________ ________________________________________ " Tu numiršti ne dėl to, kad sergi, o kad gyveni. Mirtis tave pribaigs ir be ligos." sako Montenis.)) jis fokusuoja dėmesį į kūno mirtį, ir pareiškia savo turimą santykį į mirties reiškinį,gyvenantį tik ten kur yra gyvybė; štai jo santykyje į mirties reiškinį, nesutikčiau, su ponu Monteniu (ramybė jam, taika jam - amžiną atilsį); Miršta tik kūnas - o Mirtis, tik reiškinys būtinas gyvybės terpėje, veikiantis kaip amžino variklio sudedamoji dalis, tame amžinajame variklyje. Kūnas laikinas amžinybėje, ir jis tik atspindi laiko tėkmę - nėra amžinas, kuris po to kūno mirties, pamaitinai kitus gyvus kūnus, kol juose (tuose gyvuose kūnuose) randasi amžina siela - kol jie gyvi. _____________________________________________ ◘ ◘ • • ◘ ◘ (dabar tikriausiai tu tos gramatinės klaidos, jau dažniau nebedarysi, arba visai nebedarysi, o suabejojęs galėsi pasitikrinti, kai girdi ilgąją balsę žodžio galūnėje; tada žiūrėsi, kokiame linksnyje tas žodis, ta jo galūnė, ta ilgoji balsė: ar galininko (ką? skolingas - žuvį), ar kur kame? vietininko linksnis - žuvy - žuvyje)). dabar skolingas dvi žuvis; (juokauju.); Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-17 10:34
Va, o tokia būtų epinė poezija;
kursyvu, Jūsų ketureilis tekstas. (jis toks lyriškas, prozinis, literatūriškas. pamačiau jį tokioje interpretacijoje. Toksai lyrinio herojaus vidinis dvasinis pasaulis - būsena, nuotaika, ir pamąstymai - vidinis monologas.) : Užklydo vagys pas mane į sodą (sode nebuvo nei kanapių, nei aguonų - kad lysvių neištryptų, jas pavasarį išroviau su pirmu dar ravėjimu darže – šalia turėjau truputį pasisodinęs braškių taip mėgstu valgyti jas ir žiūrėt į dangų;) Nerado (vagys) obuolių, (alyvinių sode nėra - tik antaninių medžiai) tad nušvilpė iš spintos `t e l e s k o p ą. (brangiausią - tai, ką šiuo metu turėjau ir kas brangiausia man atrodė šiuo metu. kuris, vienoj lentynų spintos, ūkiniame pastate, stovėjo. Taip mėgdavau kas naktį vienumoj žiūrėti į birželio dangų, ir valgyti rasojančias braškes, bet nušvilpė. Ir kaip dabar man būti, akis ganyti kur dabar man kas man pasakys?..) Nebėr gyvenimo - galvoju sau, nebėr - a nei sode, nei namuose, Nors akys liko, vienišos, be kraterių ir be mėnulio jūros, ir liko akiniai. galvoju sau - nebėr... bet dar paliko nosis – paguodą rasti dar galiu, atėjus žiemai, kai mėgaujuosi antaninių obuolių kvapais, ir liūdna, prisiminus uodžiant juos, kad teleskopo jau nebeturiu. Nebėr gyvenimo, tikriausiai reiks važiuoti lauk iš Lietuvos... • • • • • • Ir aš žioplys - sakytum prastas sodininkas, lipau, ir užlipau ant grėblio antrą kartą to paties. Juk užpernai, iš spintos tos pačios, atėjo vagys, ir pavogė brangiausią, ką turėjau tuo metu, taip brangų mano akių draugą mikroskopą... tada man taip atrodė, brangiausią ką turėjau - tuo metu. tikriausiai reiks važiuoti lauk iš Lietuvos. nebėr gyvenimo, nebėr. nors liko akiniai, ir nosis. dar kvapas - antaninių obuolių... ------ toks nuotaikos (lyrinio herojaus) ir dvasinės būsenos paliktas įspūdis man susidarė, skaitant Jūsų ketureilį. P.S. Jūsų tekstuose visada (beveik) yra neeilinė kokia nors idėja, kas liečia tematiką. Jūs dėmesį fokusuojate ant nestereotipinių dalykų, kalbate apie žmogaus sielą, žmogaus nuotaikas gyvenimo aplinkybėse, vienokiose ar kitokiose, bet vis apie žmogų aplinkybėse jo dvasinį aspektą, stokojate išbaigtumo raiškoje - išraiškoje, bet panašu, kad to ir nesiekiate, išbaigti viską; atsirado idėja,mintis, tema, greitai ją parašėte parašėte ir tą variantą publikuojate. Tai nėra blogai, bet stoka raiškoje. ji nėra skurdi, bet visada idėja, o išpildymas lyg juodraštinis. bet juk jūs taip ir darote, neskiriate savo laiko, kažkokiems išbaigimams, arba literatūriniam rašymui, tačiau užplaukus kūrybinei nuotaikai, mintims, jas parašote ir tiek. Taip, kad viskas yra normalu - tekstas suprantamas. Jei labai viską išvogs, ir mikroskopus, ir teleskopus, ir samdomo žudiko darbo įrankius... pradėkite rašyti, juk tušinį - šratinuką, galima nusipirkti ir kitą - ne teleskopas, o minčių, idėjų, turite. na, jos jus aplanko. tereikia parašyti - tereikia pateikimo - formos. Pateikti neblogą turinį ne pirmame po ranka pasitaikiusiame inde - kad ir aprūdijusiame su išdužusia emale. metaliniame puodelyje, o tą patį turinį (gėralą, kuris yra neprastas) bent jau keramikiniame, nesuskilinėjusiame moliniame puodelyje. Tai forma, turinys pas jus dėmesį patraukia. Darbai literatūriški. neturiu omenyje, kad turite rašyti ilgus darbus, ar epinės poezijos, ar baladžių rakte; Tik įvardinau, kas tai būtų, tuo pačiu parašiau koks įspūdis, kokioje interpretacijoje man susimatė jūsų ketureilis, ir lyrinis herojus - jo dvasinis pasaulis, jo prototipas, jo nuotaika. |
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |