liūdnos moters istorija

Įšoko į šulinį


Paprasti įvaizdžiai netgi vaikystėj
Neleido išsiskirt
Iš kitų – trumpute suknute ir baltom
Basanoškėm nubrozdintais keliais
Geltonais kaip apšviestas smėlis plaukais ji buvo
Eilinė
Bėgiojo savo takais ir nukrisdavo dažnai –
Kaip visi nukrintam

Vėliau ėmė suprasti
Nieko nedarė geriau nei kiti

Jos nematė praeiviai poetai ar grafikai
Nebent atsiguldavo ant lietingo asfalto ir imdavo
Klykaut

Visi atsisukdavo

Ir nieko vistiek ji nedarė geriau

Na nebent tos pilkai melsvos akys
Sublizgėdavo labiau nei kitų

Bet nieks to nematė – kartais taip norėjos
Norėjosi imti ir piešti dainuoti vaidinti skraidyt ir
Mylėt –
labiau ir stipriau



Praėjo daug metų (kaip pasakose)
Ir ilgai ilgai
Tik ne taip kaip pasakose
Gyveno

Nesusitaikė su tuo vidurių viduriu savyje
Visame kame--
Reikėjo išsišokt


Įšoko į šulinį