Tiek to – tegu gyvena ir jisai –
Su simboliais savotiškos tikrovės.
Tik lai nemoko būt visus liesais
Ir pult aklai į jo paleistą srovę.
--------------------------------
Gryna tiesa, kur pažymėjau juodai, biškelį įkišau trigrašį.
dėl tictac komento Erlai – paprasta viskas juk, sako ir pavasaris vėluoj tik dėl to, kad Landsbergis yra kaltas. na užlaikė kažkaip jis tą pavasarį, sugebėjo užlaikyt. o komentuotojas ir naudojasi tuo, kad gali išreikšti savąją simpo po jūs tekstu.
Edvardui – nekreipiu dėmesio kas ką sako. matyt kad, preš srovį aš, bet ne preš tokią kurią leidž anas komentuotojas, o apskritai.
Kodėl Tictac'ui rožė ir rūta banalybė, o svarovskiai -ne banalybė ?
Net maža užuomina apie lietuvių pasipriešinimą okupacijai jam sukelia priešiškumą, cituoju:,,na čia bus gal poema ... skubėkit rašyti, kol dėdė Lansbergis gyvas ... paskui jau bus tik nykūs istoriniai faktai, ''-tai koment. po mano tekstu apie slapstomą nuo okup. valdžios žmogų. Gal mano kūryb. band. ir nėra vykęs, bet prie ko Lansbergis. Tuomet reikėjo didelės drąsos, slapstant žmogų. Iš drąsos šaipytis ?
Laikau jus silpnu autoriumi, greičiau autoriuku. Bet tai ką darot paskutiniu laiku man patinka, nors šis darbukas irgi skystas, kaip ir jūsų įsivaizdavimas, kad einat preš srovį. Apysklandis jūsų dviposmis, galima buvo apsieti be patarimo minėjimo, nes jis lyg grąsymas, o grąsymo pačiam tekste nėra. Tai yra neatitikimas teksto su pavadinimu.
O pats tictac darosi atsargesniu, nes kartais tenka pamatyti, jog rašo ketvertą kokiam jo nuomone stipresniam autoriui, o ne penkis tik del to, kad tekstas neatitiko jo estetinių sąvokų. Na, bet kitiems gal kiek liūdniau baigiasi.
Šypt
reikia reikia tam tiktakui patarimų
dėl kirčiavimo tų jambų ir dėl rimo
dar įpilti jam reikėtų gal samanės
kad kuolų jis nerašytų tik pamanęs
jog romantiškų eilių arimuos laikas
banalybių piktžoles ravėti, klaikią
rožių rūtų mėtų ir berželių skriaudą
juk kasdien linksniuojamiems taip skauda ...:)