Išties tas liepiamosios nuosakos vns.2 asmuo kliuvo ir man. Toks nuogas, nepoetiškai nuskambantis. Ko gero, jei pati rašyčiau, rinkčiausi to veiksmo (pamylėk) sinonimus, metaforas, ieškočiau asociacijų ir pan.
Tokį eil.drąsiai galima pateikti mylimajam, kad be užuolankų būt aišku. O čia tarsi ne ta erdvė kviesti (juk ne visus). Dar sakyčiau, galima dedikaciją pridėti (kad ir paslaptingai apibūdintajam).
L. ačiū Prikvėpimai....., patarimai jūsų protingi kaip ir kūryba. O šiaip tai tą variantą išbraukiu, o palieku tą, kuris komentare. Na ir dėjau į š.d. kaip bandymą, per anksti įdėjau.
Gal tada geriau...jeigu jau rašyti publikavimui, tai tada geriau gal...naudoti žodį - pasimylėkim...Nes tas pamylėk...jis man kažkaip per daug intymus...pamylėk ir yra skirtas tam, kuriam tai rašai, jam galima perskaityti, užuot sakius pamylėk...O kaip visuotinė poezija...na gal man tik taip šiuo momentu atrodo, bet lai po mirties tada, jei jau norėsis palikti skaitymui, tai tada ir paliksi...atsiprašau jei ką, bet sakau, man tai...O pasimylėkim, na čia jau...čia jau ne taip intymu, tikrai:D
Eilėraštis originalas - tai neaiškus minčių kratinys, neišbaigtas, neapmąstytas ir... nepaaiškinamas. Sušuktum: negi tai įmanoma.
Antas posmas kaip šposas.
Pamylėk mane vakarą? Pamylėk mane kaip vakarą.
Vienu žodžiu ką čia besikabinėti. Reikia dirbti toliau.
Antras variantas labiau vykęs.
Man gražiausias pirmas posmelis ir paskutinio pirmos dvi eilutės. Gražus ir likęs tekstas, tik va to palyginimo apgalvojimo kiek trūksta. Išdžiūvę paveikslai nejaudina? Kaip tai? Tada dailininkas prastas :). Ir, manau, p. Šteinas iš dalies teisus. Įnagininko linksnis tikrai asocijuojasi su įrankiu. Beje, ir žibintais. Kita vertus. Jau man atrodo kažkada esu su kažkuo kalbėjusi šiame puslapyje apie tai, kad poezijoje labiausiai ir paliečia va tokie neatitikimai, lyg "suklydimai", lyg nesklandumai. Skambėjimas, grožis, gilumas - kitur, bet žavesys - būtent tenai ;). Nėra visai viskas tvarkoj su tais žibintais, bet tai jau kitos problemos, kurios daugiau rašant dažnai susitvarko savaime.
F.Šteinui-ačiū už klausimą. Tai palyginimas su akvarelės etiudo koncentruota išraiška, kai dailininkas keliais potėpiais perteikia kūrinio esmę. Tai nėra pamylėjimo įnagis. Jei jūs supratote kitaip, tai arba aš nesugebėjau įtikint, arba jūs nesupratote.
Kaži kodėl tiek mažai komentuojančių? Argi uždrausta tema? Nedrįstama :)
Koks žmogiškas kvietimas. Daineko sako, kad sekse nėra poezijos. Užtat, pasak Erlos, ji yra kviečiant pamylėti. Vis tik pritrūkau paslapties.