rašyk.lt: Kūriniai / Re Treli / ...

Blogas komentaras Rodyti?

2013-04-18 16:01

nanyna

vien nuoširdumu skaitytojo nepamaitinsi. reikia daugiau.
aš, pavyzdžiui, likau nevalgęs čia.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2013-04-10 16:40

Daineko

nuoširdus dienoraštinis tekstas

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2013-04-10 00:51

TomKomPotas

Išraiškos gal ir banalokos, bet nuoširdu. 2

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2013-04-09 17:41

gunta

Š.D. kategorijos apibrėžimą, kas tą kategorija apibrėžia, tekstų pobūdį - tikrai neatrodo eksperimentinis, tik eilėraštis, trumpažanris - nėr turiniu platus - todėl dienoraštinio pobūdžio.)

apie turinį, matote, lyrinis herojus kalba
"Nedaug prašiau, nedaug man ir reikėjo,
Jausmus ugdžiau ir brandinau,
Bet kas iš to išėjo?.. "

pirmiausiai klausimas - prie ko jis? juk jausmus ugdo (taip jie bręsta) ir to pasėkoje, jau atkrinta tokio charakterio, tokio turinio klausimai.

dabar žiūrėkite, štai herojaus pasvarstymai, išsiugdžius jausmus: "Svarstau, kas gali svajones sutrypti?
Manau- žinau, žmogus suteikęs tik netikrą viltį.", – na svajonių sutrypti žmogus, iš kurio kažko tikėjaisi, ir vyleisi, tikrai negali, tik pati gali, bet ar svajones?.. gal greičiau tikėjimą, pasitikėjimą kitu žmogumi, gali prarasti, jei gyvenimo praktikoje taip.

ir trečia - ką reiškia ne daug prašau?
citata:
Nedaug prašiau, nedaug man ir reikėjo,

ir dar citata
[i]mylimas žmogus nebuvo geras.

Tačiau bent krislą laimės teko tirti.
Nekaltinu ir neteisiu, bet skauda..
Iš visko, kas sunku ir skaudžiai gelia [i]

na, yra posakis "Любовь слепа - полюбешь и козла", ta prasme - mylimą žmogų mato visi tik geru, ir ydų visokių, kol myli nemato ir neįžvelgia, (retas kuris įžvelgia - tai tik tas, kuris jau išsiugdė jausmus, geba mylėti ir kartu matyti visas nelygiąsias mylimojo puses, visus kreivumus, ir ji priimti kartu su jais). būtent tokią minties reikšmę išreiškia tas posakis. o pas jus,

apskritai, pasidaro įdomu, kas tam egoistui - jūsų lyriniam herojui, yra tada daug, jei jis prašo nedaug?..
iš tikrųjų, jam svarbu būti mylimu, o ne pačiam mylėti, taip protauti protą, ir to geisti, širdį, verčia tik neišugdyti jausmai - tai yra tik nekontroliuojamas ego...

aš galiu jums pasakyti, PATIKINTI, kas iš to - iš tų išugdytų jausmų,
tai tas, kad jūs galite pamatyti kas slypi už jų, bet tik išsiugdžius; o kol ne - kol jausmai neišugdyti, jie nėra brandūs, mat jų brandinti nereikia, juos ugdant jie taip ir bręsta - ugdymosi procese. O jūsų herojus, jis savo ego vergas. Ir protas mąsto ego įtakotas, ne širdies, oi ne širdies; širdis tik kenčia, kad negauna geismo išsipildymo, o geidžia ji, kad neužtenka meilės jai, ji nori būti mylima, bet ne pati mylėti. Tokie geiduliai, kol neišugdyti jausmai, taip ir smaugia...

nu suprantate?.. paskaitykite teksto pirmas tris eilutes, (jas citavau) ir greta visą tekstą. Jis dienoraštinis tekstukas - eilėraštukas, pilstant apie jausmus išugdytus ir subrandintus, bet jausmams ugdyti, ir yra va ta būsena, kurią čia aprašote, kaip terpė, pati ta, kada žmogus taip besijausdamas gali pradėti žaboti ego ir ugdyti jausmus.

tai gi - ne Š.D. kategorijoje jis neįsitenka, tik eilinis dienoraštinis eilėraštukas, (turiniu); o pagirti galima, tikrai autorių, už stengimąsi suvaldyti kalbėjimo metrą.
o filosofinės išminties atžvilgiu, tekstas teigia, kad balta yra juoda, nes jam pilka yra balta.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)