Sezoniškai metu virtualius gyvenimo lapus
Nuspalvinu, sklaidau, rūšiuoju, išbarstau
Tada bandau juos susidėt į knygą anapus
Ir būna kai sakau sau-pavargau
Tai kiemsargis sušluoja juos krūvon
Bet čia blogi berniukai ir mergaitės
Kaip rudeninis vėjas parke, eina sau
Ateina ir išspardo –von
p. s.
„Eina sau“-tai toks labai gražus keiksmažodis
Šioks Toks
Jūs pasiklydusi ta prasme (kaip ir daugelis etatinių rašeivų), jog laikotės nuomonės, jog komentarus skaityti žema. Jie visi tai garsiai kalba, bet patys iš ten neišlenda. Vadinasi pasąmonė juos (jus) valdo teisingai, nes pasakysiu ir jums šią baisią paslaptį, kodėl taip yra. Tik niekam nesakykite.
LIAUDIS YRA NEMIRTINGA, O VALDŽIA VISADA LAIKINA.
Amen.
2013-04-05 11:31
Jūs pasiklydęs ta prasme, kad manote, jog aš laikausi tokios nuomonės:)
Jei dar kartą atidžiai paskaitytumėt ką aš rašau savo pirmame komentare, tai susivoktumėte, jog ten niekur nėra išreikšta mano asmeninė nuomonė tuo klausimu apie kurį jūs kalbate. Ten aš tik aprašau kaip daro vartotojai...nepaminėdama nei kokie, taip pat ir neparašydama, kad aš pati taip nedarau - neskaitau kitų komentarų, nei kad tai yra žema.
O jei ne tik perskaitytumėt, bet ir pagalvotumėt, tai lengvai suvoktumėt, kad visa tai, ką parašiau pirmame komentare, aš galėjau sužinoti tik tokiu atveju, jei pati prieš tai perskaičiau visus komentarus, vadinasi mano nuomonė yra visai kitokia šiuo klausimu, kuriuo jūs išsireiškėte, o mano išreikšta nuomonė yra šiek tiek apie kitus dalykus...:))
Daugiau ar mažiau kalbėjau apie kūrinį jeigu ką...O tą, kad ne visi kalba apie kūrinį, netgi tie, kurie kalba kitiems, kad reikia gerbti autorių ir kalbėti apie kūrinį, taip pat kalba ne vien apie jį, o, pasirodo, dar ir skaito ne vien jį, bet ir visus komentarus po juo. Ir dar pasirodo, kad jau prie perskaityto ir pakomentuoto kūrinio dar ir dar kartą sugrįžta pasidomėti tais komentarais, nes ne kūriniu gi, jei jau jis skaitytas ir perskaitytas, ir pakomentuotas, taip kad... - darau ką man reikia daryti, o jūs darykite ką jums reikia daryti ir t.t.:))
jei čia man pasakojate, įkvėpimai apana, taip išmintingai, ką reikia man daryti, ko nereikia, tai vis tiek nedarysiu, nes visada darau, ką man reikia daryti, mano manymu, šiaip jau kaip ir Jūs skaitytoja, bet gerbkite autorių, rašykite jam apie jo kūrinį, komentuokite, o aš irgi komentuoju - ponas ponia apana arba tie visi kvėpimai įkvėpimai ir iškvėpimai.
aš tik pasakiau įspūdį, jums neaišku, kaip ir kiekvienas pasako įspūdį apie publikuojamą tekstą - SAVO, na tik jūs su Vasara7 ko tai ne į temą ( o kiekvienas turėtų tekstą komentuoti.) :D
taip taip Šioks Toks; žinok kaip privaro bjaurasčių visokių, apie , fui, ale Meilę Tėvynei" tai gali pradėti jos nekęsti. o va kai realiai, ją pajauti iš ko nors...
nu jo, supranti pačią žmogaus širdį.
sėdi emigrantas skaito knygą, jau užzulintais viršeliais, lapą vis perdeda į kitą puslapį, prisimena, kur jį rado, prie kokio medžio, gražus buvo, parsinešė susidžiovino knygoje. Nusivežė ją, dirba, tai sekasi, tai ne - vakare skaitė knygą, lapą pasidėjęs, atbėgo šeimininkų katinas, pastvėrė, žaist pradėjo - tiek tereikėjo, tas lapas ir sutrupėjo, o Emigrantas, apsiverkė, kaip jis dabar, be to lapo...
ania?..
čia tokia idėja, kūrybinė, kaip reikia rašyti apie meilę tėvynei. (arba apie emigranto ilgesį). o tai skaitau tos patriotus, ir jaučiu, kaip aš pradedu jos po biškiuką nekęsti - daug prostitucijos joje, falšo ir nemeilės.
Tai va tavo dabar skaičiau - širdis atsigavo, taip viskas tikra, ir tiek daug prasmių persipina, lapas ne tik lapu tampa, o medis ne tik medžiu, ir taip tikra; taip būna, kai kas nors pagalvoja kad šiukšlė ir išmeta, o tu nieko be tos šiukšlės, daugiau nebeturėjai, - norėjai išsaugoti, jau planavai kaip būtų galima gal laminuoti, ir šia tau... taip būna, kada labai ilgimasi, ar mylima...
Anapusinė knyga rašoma kasdieną darbais, visa kuo -gyvenimu, paskui tai užrašoma ir gaunasi jau šiąpusinė knyga, bet aiteina blogi rašykų berniukai ir mergaitės ir viską išspardo...Ir jei autorius rašo ir temomis: tėvynė, valdžia, nereikia tapti štampu ir ieškoti tos tėvynės ir valdžios jau kiekviename jo kūrinyje...Tuo labiau, kad šita tema, žmogaus, kad ir paprasto ir jo paprasto gyvenimo tema, daugelio žmonių gali būti užskaityta kaip daug svarbesnė tema nei tėvynė, o tuo labiau valdžia:)
didžioji išmintė viską visada ir visur supranta ir paiškina, kiti šiukštu nieko neaiškinkit, ji matyt yra ragavusi emigracijos, o mano tik dukra yra emigrantė, kur jau ten notinai suprast savo vaiką...
Ji nesuprato, bet aš sakau tau, (ji tai nesupras, o tu neprivalai juk jai aiškinti, ko ji ten nesuprato. jos eilėraščiai, su kleketais ir su lapais bei anomis.:DD) aš rašau tavo tekstui komentarą (žinau, kad neesi abejingas Lietuvai ir kas joje darosi - dažnai rašai ta tema pats gi, tai jau tikriausiai tu supranti, ką tau parašiau.) na tavo tekstui tau kaip jo autoriui.
tik meninė idėja, ir įspūdis, kaip pamačiau jį (pirmas eilutes skaitydama), o ir tavo tekstus pamenu. jie dažniausiai būdavo "garo nuleidimas" bet jis kalba ne apie per dvasinę prostituciją ir patriotinę spekuliaciją, o tikrą neabejingumą temai - kurioje leidžiamas tas garas. tai ten dažniausiai - tėvynė, valdžia, gyvenimas. (neabejingas autorius toms temoms.)
žinai, poarašyk pavadinimą "Emigrantas" ne transformacija "aš medis" tada bus labai labai jautru ir trapu, jaudinančiai; bus pirmas eilėraštis, kiek skaičiau apie emigrantus paistalų, tai šitas gyvas. (anapus tėvynės sienų;
va taip:
Sezoniškai metu virtualius gyvenimo
lapus...
Nuspalvinu, sklaidau, rūšiuoju -
kol nuo laiko medžio kaip lapai
krinta dienos
Bandau juos knygon susidėti su lietuviškom raidėm
turėti prie savęs į ten, į už anapus Lietuvėlės
sienų
Ir būna kai sakau sau-pavargau
kaip kiemsargis sušluodamas krūvon juos
kartais pasakydavo ten - Lietuvoj...
gražus toks, jautrus, tiek tėvynei meile, tiek žmogui pasaulyje vis besiilginčiam Lietuvos beržų. Širvio pavyzdžiui... ania?
jautriai būtų.
bet ir dabar neblogas, bet sielos taip nekabina, kaip kabintų per emigranto formatą, suvirpindamas tėvynę būtį, žmogaus dvasią būtyje. va tokia būtų gili tema ir ne lėkštai paduota.
man taip atrodo...(ji būtų jautriai ir be panegirikos, lyriškai ir gražiai ilgesingai paduota; be šlykštaus pasipūtimo, vemti verčiančio, ir spekuliacijos "ak kaip aš myliu tėvynę" - o tiesiog, pasiilgstu to kas supo mane kol augau ir tapo mano. visos tėvynės yra tėvynės, juk taip?.. ir visi žmonės yra žmonės - kuriuos supo jų tėvynės, ir visi turi širdis, ir jausmus, jaučia ilgesį, pyktį, visiems bėga kraujas, jai juos subado peiliu..." nu, tai va; rašyk geriau "Emigrantas" ir tą pabaigą mes šalin, ji nevirpina, pigi tokia. geriau ne rašyk "eiba sau" geriau eik SAU...