aš atiduodu tau savo vakarus
rytais tik verdu kavą
ir galvoju apie rytojų
apie namų darbus
ir tikrą cukrų kuris nubyra nuo mano blakstienų
nes vėjas toks stiprus šitam mieste
susicukruok mielasis
aš atiduodu tau savo bilietus
pirmose eilėse
nes gyvenimo teatras niekada nestovi
aš atiduodu tau savo ausis
savo delnus
savo jaukų miegamojo interjerą
atiduodu savo žodžius
ir jie jau priklauso kitom ausim