Vasaros pradžia arba exhibicionizmas Nr. 1

Mažyle, vėl susimovei.
Paslydai ant obuolio
Į lysvę veidu
Ir bitė į nykštį net nenorėdama
Įgėlė.
Visu veidu pasineri į šlapią
Bijūną

Mažyle, na ko gi tu taip
Vėl veidas ir šlapias ir raudonas.

Viskas puiku, juk aš tik uosčiau bijūną.
Turi būti ir būna.

O viskas nes

Po tankia šlapia žole - juoda kaip duona dirva, vagojama raudonų kaip gėda kirmėlių. Po dirva ir po kirmelėmis akmenys. Tie akmenys ten buvo ir bus. Smalsu ar jie patys dėl to liūdi?

O po akmenimis man šnabžda Mylimieji. Pasiilgau. Ir noriu pas Jus. Bet ten kur jūs nei traukiniais veža, nei lėktuvais skraidina. Mane mama vieną dieną pas Jus už rankos atves. Atsimenat, kaip pirmą kartą ant smėlio?  Būtis, gyvatė visa savo esybe, man jau tada simbolius mėtė.  Smėlio mano Mylimieji. Mane mama vieną dieną pas jus už rankos atves.

Kol kas Jo delne drąsus natiurmortas. Aš nuoga, ąsotis šilto pieno su puta, numintas obuolys, Jo telefonas. 20. 556 Laipsniai Celsijaus. Farenheito geometrija ir natiurmortas virs peizažu žolėje. O tada ateis žmonės ir niekaip negalės apsispręsti, ką gi mes čia darome. Afiša tai ar šaržas.

Jo delne drąsus natiurmortas. Drąsus – ant sienos valgomąjame nekabins, kampe nelaikys. Išmesti negalima pasilikti. Ko nebūna fiziškai pasiimu suvalgyti savo tik savo mintims.

Juokinga, sudušiu juokingai kaip termomentras! Aplink toks vajus, visi taip bijo ir pergyvena. Greitai greitai surenka utilizuoja. Seniai, Sūneli, sakiau keisti į elektroninį, taip ir padarysim.

O mane mano Mama jau nuvedė. Mane apkabino Pasiilgtieji. Ir iš savo lentynėlės aš jiems natiurmortą parodysiu. Juk trumpam būta gyvenimo.