Išsilieję kampai

Gal tau trukdo, sakau, praeiti tie nusmailinti kampai
Kol sėdėjau išsiliejęs kaip Kooningo paveiksluos
Juos užmovė kažkas ant staklių, girdėjau kuždant
Norėjo, kad būčiau kaip mėnulio pjautuvas
Tylus, toli, ir nepasiekiamas, pasisodinęs ant kelių
Pirmą pasitaikiusią bare laisvo elgesio madam
Sugniaužęs taurę vyno žemės ilgesiui malšinti
Nesijaudink, ne, nekreipk aukštyn žvilgsnio
Toks mielas veidas, regėjau panašų kadaise
Atspindį, šleifą, ratiluos išverktos lietaus akys
Stirnos grakštumas, merdintis pušų gyslose
Šuoliais išneštas, išnerštas, išmėtytas kažkur
Vėjo smiltim, sąšlavų krūvose tupi varnos
Gal tai jų akis aš prisimenu
Dabar jau sunku pasakyti
Nuleistam ant siūlelio padangėn