Vienišumas

mes žaidžiame
patys nesuprasdami
atverčiame vis naujas kortas
ir laukiame
kada išsipildys pranašystė

vakarais kalbame su šešėliais
vaikštančiais sienomis
it lynu
atsargiai
lyg pirmą kartą

jie negirdi skundų
nemato liūdnų žvilgsnių
tyli tarsi išdavę
savo prigimtį

nemiegame naktimis
o dieną ieškome elgetų
su kuriais galėtume pasidalinti
ilgesį sunkų
lyg mėnulio pilnatis

kai mano kavos puodelyje
kyla audros
į tavo langą pasibeldžia
lietus

mes žaidžiame
atskirus
vakarus ir rytus