Kalnuose

Žemyn uolienų čežesys  mėlynėmis
Pušų viršūnėm paukščiai keičia tangentus
Liestinė lyno  pjausto dangų uolomis
Ir koks gi velnias čia mane užkėlė
Pasišaipydamos iš lėto  pakabėlės
Po kojomis bedugnė  tabaluoja
Tik šiurpuliukais varva  dukros  juokas
Meldžiuos kad virvės nenutrūktų 
Luoto nėra iš debesų išplaukti
Įsikabint nebent į  orą ar  kuprinę
Iškelti vaiką savo  saulę užsimerkus
Sekundės mirksniu praplaukia gyvenimas
Artėja taškas  pakylos kaip Dievo delno
Pagaliau išsitiesiam
Apsikabiname laimingai lyg didvyrės
Pasveikinom viršūnę pirmą oras ir galybė
Aukštai aukštai kur kvepia begalybe