iš sapnų

kai sapnuojiesi
tokie keisti tavo
pavidalai
šįryt mačiau baltas
it rūkas akis
šventadienį
glostei man ranką
o prieš pabundant
prirašei tiek trieilių
jie sugulė aplink
ir tai tu norėjai
kad jie šildytų
bet mano langai
kiauri net
sapnuojant
ir kai kitą kartą
ėmei į mane
spoksoti
taip beveik mužikiškai
spjoviau ir pabudau

iš kur tiek poezijos
ateitum kaip nors
paprastai