iš gyvenimo archyvų - tai kas pamiršta

2013 03 16

Tu, tik liesk mano plaukus debesų rankomis,
Kad tas stebuklas padėtų išlikti teisingu žmogum.
...
Jausmas prilygstantis branduolinės bombos
Mygtuko užkeikimui. Spust. Sudreba vos kelios
Dulkelės, o nušluojami žemėlapiai.

Balta dėmė prisiminimuose,
Kai nubundame pirmą kart.
Mes tik – abstarkcija tėvam,
O sau?

Vienas kąsnis ir visata padaloma
Į dvi. Išpirka – pirmas pirštukų palytėjimas.
Nepamirštamas, tai kuri iškentė tiek, kiek
Nei vieno vyro vaizduotė nepakelia.

Susirenakm žvilgsnius
It atvirukus, kurių niekada neskaitysime... šypsomės...
„Mažas“ – tai tiesioginis
Spjūvis į stebuklą, o gal tik metafora apibudinant didį.

Mes įkalinti jūsų rankose spurdam, tokie neeiliniai
It mažyčiai mesijai koreaguojantys gyvenimus.