Kaip norėtųs
Koją ištiesti ir žengt
Per juodą virpesį oro
Naktinį
Ir kaimynui ant stogo
Sutrypt:
– Ar matai?
Ar matai –
Aš gyventojas naujas!
Galbūt neilgam,
Gal visai neilgam,
Tik akimirkai.
Iki ryto.
Juk visi čia atėjom išeit
Ir keliaujam kas naktį į praeitį –
Per stogus, per antenas, per kaminus,
Ir per miestą
Sielos tinklainėje
Piešiamą
Rankos gyvenimo.
Sužavėjo lengvumo pojūtis ir tas amžinas mūsų laikinumas.. Kaip kažkas pasakė: nieko nėra gyvenime pastovesnio už laikinumą. Teisingas tekstukas, prablaškantis, neužjuodinantis.
Apie sielos stogus galima daug
rašyti, bet čia radau grožio.
"Kaip norėtųs
Koją ištiesti ir žengt
Per juodą virpesį oro
Naktinį "
Siela tarsi veržiasi į tą
juodą nakties virpesį, bet
lyg kažkas tai sulaikytų.
"– Ar matai?
Ar matai –
Aš gyventojas naujas!
Galbūt neilgam,
Gal visai neilgam,
Tik akimirkai.
Iki ryto. "
Tokia grakšti akimirka.
Geras darbas.
Užkiuvo "juodas virpeys oro naktinis", sutrypimas ant stogo (kaimynas pro langą sunkiai matys, kas ten dedasi :), pabaiga (piešimas gyvenimo ranka - paprastokai skamba). O mintis apie ryškesnį, įsimintinesnį patrypimą (juk keliaujam dviem kryptimis: prisiminimais atga ir laiko tekme pirmyn) per tą neilgą laiką kol esame ant šio svieto, patiko. Šiek tiek treptelint - 4-
3 ( be blato ) , už idėją emocijos :) ... nes išpildymas apysilpnis . Kodėl ? "nukapoti" žodžiai kuria kategoriškumą - norėtųs, žengt, sutrypt , keliaujam ir t.t....ir kodėl tada - ištiesti ... - Na, nieko gal ir baisaus ,o va Gunta nepaskaitė pavadinimo, - kiti "stogai" čia, tie kurie gali "išvykti suvisam ir negrįžti " :) tik painioja žodis "koją" - jau bent "mintį" tiesti tada ar ką nors subtilesnio :), toliau trupučiukas kaip ir filosofijos, gal tik sudėliota ... galima taip , galima kitaip, o pabaiga galėtų būti ir stipresnė, variantų daug prabėgo mintyse, bet kaip krypčiai pvz. :
ir per miestus tinklainėje sielos gyvenimą brėžiame be lekalo
batai gi jūsų, tai su suteikta, penkių žvaigždučių firmos ženklo teise rašykų lt. adminų narystę atstovaujant... ne?..
beje, o kaimynai, jei rimčiau, tai kurie (rusai, baltarusiai, ar latviai?.. apie sparnus gal kukliai patylėkim, juk tik patrypt sielai norėtūsi, ant kaimyno stogo?.. (sparnai juk jau buvo - per Atlantą...):D
o kas trukdo, kaimyno knarkimas, per kurį jis gali neišgirsti to trepsėjimo koja į stogą :D? ar abejojimas tuo savo noru?.. o gal net savo tuo gyvenimo realumu?.. mhmmm. norėtųsi, bet?.. trukdo kas?..
juokingas labai noras, ir tas ale patrepsėjimas kają, klumpakojis su pasvajota muzika čia;
gal užtenka patrypimo balais, sumažinai padidinai, ir nuraminai dūšelę neramią, lai ilsisi kaimynas - juk reiks į darbą jam...