Kiekviena eilutė svari,prasminga, net nereikia viso iškart suvokti, galima po eilutę ir jau kūrinėlis įgauna prasmę. Viskas apgalvota ir įpinta į puikų kalbėjimą,5
Įdomu, tik tie ,,kaulai" man užkliuvo... ir už ,,pusiaujo", o gal kur kitur... Čia tik man taip krito, o kitiems gal viskas gerai. Bet tikrai traukia akį įsižiūrėt į esmę.
Manau,kad tikrai orginalus ir įdomiai parašytas kūrinėlis,daug vidinės kančios,sumaišties ir jausmų,išgyvenimai-atspindintys-realybę,sėkmės autorei einančiai šiuo sudėtingu keliu.
Siaubo tematika, bauginanti realybė, sumišusi su mistika. Sunkumo jausmas, stebint it kovą su vidinėmis ir išorinėmis jėgomis. Turintis jėgos, ypač gerai perteikiantis atsigynimą nuo juodojo slėgulio.
iš viso penkios: 1, 2, 6, 7, 8, (iš viso penkios), vienokio kūrinio 3, 4, 5; (tai trys eilutės) visai kito kūrinio;
man gražus tas, ne kur "autokatastrofa gal, o gal tik avarija" - kokia tai rodos avarija, įvykis, o ne nemigos tarkime, tėkmė, BET kažkoks mašinų stabdžiai rodos žviegia, kaip skerdžiamų kiaulių, kaulai pokši, rytasi galvos asfaltu, ilgųjų farų (lempų automobilio reiškia) akinančioje šviesoje, ir šiaip mėtosi galūnės žmogaus kūno, :D ir t.t. (bet juokas ima ir viskas - reiškia neįtikina tas dramatiškumas, tie efektai, ir tas džeržgėjimas toks, lyg tarkuojant stiklo šukės briauna per stiklo plokštumą - tokia asociacija jei transformuoti tas penkias eilutes - juose esančias metaforas, jų turinį, į garsą, koks tai būtų garsas?.. arba į vaizdą - vaizdinius, kas tai per epizodai?)
du eilėraščiai - juose bendra ritmika, o erdvės skirtingos, ir nuotaika, (viename vyksmas - įvykis, kitame rami laiko tėkmė kurią žmonės įvardina nemiga... arba naktis - visi miega, ir tokį grožį būtyje - pramiega...) ir faktūros besipjaunančios tarpusavyje tu dviejų tekstų.
nu man va tokia ši jūsų publikacija atrodo. tais nusitapo, ir susiskaito.
Grindžiu pakomentuotą citatomis:
Naktyje, ant šlapio asfalto - juodo, autoįvykis, baisus, akinančiame ilgųjų farų (ilgųjų lempų) apšvietime
vaizdas:
subėga valandos į kelkraščius minčių užpiltus
kalena dantimis suplukę veidrodžiai išspjovę
kai užgula ausis tarytum išsikraipo kaulai
plieninėm dulkėm laužiasi šviesa kol uždusina
suspigęs drebulys nusiritantis už pusiaujo
gražu - poezija (ramybė) ir rašosi gerai, bemiegę naktį, nesklando mintys ore - visi miega... visi gerai, (kai miega)... gražu, ramu, tik kurk:
bemiegę naktį droviai mindžikuojančią po tiltais
kurie atslūgus vandenims prisijaukina žolę
ir neršiančias žuvis pasikartojantį maudimą