V (part II)

Bėgo dienos. Žalią pavasarį keitė šilti vasaros spinduliai. V vis dar buvo kuklus ir nuolankus, net menki bandymai pasipriešinti buvo sugniuždomi net nespėję ištrukti iš vaikinuko vidaus. Kiekvienas šuktelėjimas, kiekvienas prieštaraujantis žvilgsnis nelikdavo nepastebėtas. Visuomet tai baigdavosi berniuko ašaromis ir žiauriais kankinimais. V jau priprato prie nesiliaujančio skausmo, jis nebesipriešino, jam buvo savotiškai malonu jaustis valdomu ir visiškai priklausomu nuo Jos norų. Jis prisiminė kiekvieną akimirką, kuomet jį paimdavo už rankos ir nusivesdavo į žydintį vyšnių sodą. Buvo gegužės vidurys, jie sėdėjo po gležnais medeliais, balti vyšnių žiedeliai krito jiems ant veidų. Ši kartą ji buvo švelni. Nusimovusi plonytės odos pirštinaitę, ji uždėjo ranką jam ant kojos. V akys buvo prikaustytos prie boružėlės ropojančios gležnučiu žolės stiebeliu. Jos ranka slystelėjo į viršų, paliesdama jo vyriškumą. V suvirpėjo, tačiau vis dar stebėjo raudoną vabalėlį, tarsi kraujo lašelį keliaujantį stiebeliu žemyn.

Vaikinuko prisiminimus nutraukė stiprus vėjo gūsis. Tik dabar jis pastebėjo, jog artėja šilta vasaros audra.

Dabar V gyveno Jos name. Už tai Ji iš jo reikalavo tik visiško nuolankumo, o jis, tylėdamas, visiškai jai pakluso.

Nenustygtančio vasaros vidurnakčio karštyje blykčiojo žaibas. Tarsi kenšiantis demonas katastrofiškai riaumojo dangus. Ji smulkiais, tačiau tvirtais žingsneliais ėjo koridoriumi, šaltas kietmedis vėsino jos basas pėdas. Koridoriaus gale pro sunkias, šokančias vėjuje, juodo velveto, užuolaidas matėsi praviras langas. Atitraukusi užuolaidą Ji pajuto šiltą vasaros lietų ant savo krūtinės, vėjas draikė jos juodus plaukus, o žavus gausmas ją svaigino tarsi stipriausi narkotikai. Sudrėkęs juodo šilko chalatas prigludo prie jos švelnios odos. Ji pasistiebe ir užstūmė langą. Patalpa nušvito nuo šviesiai mėlynos žaibo liepsnos. Apsisukusi Ji nukeliavo link V miegamojo durų. Tyliai pasukusi stiklinę rutulio formos durų rankeną Ji plačiai atvėrė kambario duris. Žaibo blyksnis užtvindė kambarelį apšviesdmas jos kerintį siluetą. Įeidama į kambarį Ji be garso uždarė duris, ir nepastebimai sėlinio tamsiu miegamuoju link blizgančios poliruotos ir šaltos kaip ledas metalinės V lovos. Atsargiu, tačiau staigiu judesiu nusisiautė chalatelį, grakščiai jį pakabino ant kėdės atlošo ir įsirangę į vaikinuko lovą. V nuogas miegojo ant rubininio satino paklodės švelniai apkabinęs, ir prisispaudęs prie krūtinės tokia pat, rubino spalvos, aksominę pagalvėlę. Švelniai pervertusi vaikinuką ant nugaros Ji ištraukė pagalvę iš jo glėbio. Jo skaisčiai balta oda švytejo nakties tamsoje. Palinkusi virš V Ji švelniai pabučiavo jo lūpas, glamonėjo švelnią veido odą. V atsiduso, akiu vokai išlėto sujudejo atverdami gilų akių mėlį. Jis matė Jos veidą. Ji - pasilenkusi virš jo, o Jos nuogos, pilnos krūtys blykčiojo tamsoje. Vaikinuko žvigsnis nukrypo link vienintelio jos drabužėlio, juodos nėrinuotos kelnaitės pleveno tamsoje švelniai šiugždėdamos. Jos juodi plaukai švelniai kutendami odą krito V ant veido. Ji vėl pabučiavo V. Šį kartą tai buvo gilus ir ilgas bučinys. Ji buvo galinga, tarsi Šventasis Jurgis jojantis drakonu, jų slapčiausios vietos prisiglaudė viena prie kitos, jos minkštos krūtys prisispaudė prie nuogos jo krūtinės, V jautė metalinių žiedelių, įvertų į jos spenelius, šaltį. Šiurpuliukai perbėgo kūnu. Ji dar kartą jį svaiginančiai pabučiavo, laižydama, čiulpdama ir švelniai kandžiodama apatinę lūpą. Ji savo nėriniuotomis kelnaitėmis stipriai prisispaudė prie jo kietos vyriškos šerdies. Jis virpėjo, nuo Jos glamonių spengė ausyse. Jis norejo Ją paliesti, pajausti jos kūna savo glėbyje. Rizikuodamas būti stipriai nubaustas jis prisitrauke Ją arčiau, savo išalkusiomis rankomis apkabino Jos liemenį, stipriai, tačiau švelniai braukė nagais per Jos nuogą nugarą. Aistringos rankos nuslydo link Jos užpakaliukio ir stipriai suspaudė. Jos karštas alsavimas degino jo kaklą. Stigiau judesiu V užsikėlė Ją ant savo sustandėjusio vyriškumo. Plyštantys Jos kelnaičių nėrinukai privertė šiurpuliukus nubėgti V nugara. Jų kūnai susiliejo. Didžiausiai jo nuostabai - Ji nesustojo! Ji tarsi laukinis žvėris, kandžiojo ir draskė vaikinuko odą. Ji leido V liesti visą jos kūną, glamonėti Jos krūtis, švelniai trukčioti jos spenelių žiedelius, vos girdimai Ji atsiduso išreikšdama savo malonius pojūčiusč kuomet Ji lėtai pakilo į viršu ir vėl nuslydo V ašimi žemyn. V rankomis vingiavo švelnia jos pilvo oda, apglėbė Jos liemenį, švelniai perbraukė jos šonais, stipriai suspausdė jos šonkaulius, apglėbė nugarą, pakilo iki pečiu ir švelniai perbraukė jos rankas. Pirštų galiukai susitiko, rankos stipriai susikabino. V kilstelėjo galvą link Jos krūtinės, lūpomis apglėbdamas rožinį spenelį, liežuvio galiuku suko aplink jį ratus, švelniai krimstelėjo. Ji giliai įkvėpė, susmeigdama nagučius į jo nugarą. V sutrukčiojo, o Ji švelniai nulaižė sūrų prakaito lašeli riedėjusį jo kaklu žemyn, užsimerkė ir perkando švelnią odą ragaudama saldų kraują.

Audra niršo lauke, lietus pliaupė lango stiklu, V švelniai suėmęs Ją už klubų pervertė ant savo lovos. Aksominę pagalvę švelniai glostė jos juodi plaukai. Audros intensyvumas sustiprino jų aistrą. Ji švelniomis sušilusiomis rankomis apglėbė jo pasididžiavimą, pakėlė galvą ir liežuvio galiuku perbraukė viršūnėlę. V visu kūnu degė palaima, giliai kvėpavo, jis tenorėjo Ją patenkinti, Jai tarnauti. Jis pradėjo Ją bučiuoti, laižė Jos degančias lūpas, lėtai bučiuodamas veidą nuslinko link kaklo, švelniai bučiavo Jos lygią krūtų odą, vėl laižė spenelius. Ji beveik verkė, kuomet jis bučiavo Jos standų pilvuką leisdamasis vis žemiau ir žemiau. Pagaliau jis pasiekė karščiausią Jos kūno taškelį, atsargiai bučiavo ir liežuvio galiuku tyrinėjo Jos saldybę. Ji raitėsi tarsi krečiama silpnos elektros srovės, Ji stingo ir atsipalaiduodavo nuo kiekvieno jo prisilietimo, lėtai liežuviu sukdamas ratukus aplink slapčiausią Jos taškelį jis gėrė jos nektarą, pažindamas jos tamsiausią paslaptį. Jo liežuvėlis toliau ritmingai virpėjo, Jos kūnas virpteldavo kiekvieną kartą kai jo liežuvėlis Ją liesdavo. Ji ėmė murkti tarsi švelni katytė, Ji pakėlė klubus, išskėtė rankų pirštus atstatydama aštrius nagučius, matydamas šį vaizdą V ėmė virpėti, jo pasadidžiavimas buvo kietas tarsi akmuo. Staiga Ji čiupo V už galvos nuversdama ant nugaros, raita jo gležnu kūneliu ji vėl paėmė valdžią į savo rankas. Slysdama žemyn įsileido į save jo standžią varpą, jis išleido lengvutį maurojantį garsą ir nusipurtė nukrėstas šiurpo. Jos klubai ėmė lėtai ir ritmingai judėti aukštyn ir žemyn, Jos rankos klajojo jo kūnu, o nagučiai ieškojo minkštesnės vietelės kur Ji galėtų įkąsti. V kilnojosi į viršu badydamas Ją savo įnagiu, jo rankos tvirtai spaudė Jos klubus, jų ritmas buvo vieningas, judesiai sinchroniški... Ji įsistebeilijo į jo švelnias akis, kurios atspindėjo blausią šviesą, jo lūpos prasiskyrė, juodų plaukų netvarka sukuriavosi ant žaižaruojančio satino patalynės. Dabar, jau švelniau ir lečiau jo kaulėti klubai taranavo Jos kūna. Dabar jis pažvelgė į Jos juodų akių gelmes, kuriose matėsi Jos palaima. Jų ritmas tapo beprotiškai siautulingu; jie isismarkavę trankėsi vienas į kitą, metalinė V lova šokinėjo iš savo vietos. Jie abu kilo į palaimos viršunę, Ji vėl ėmė murkti. Atmesdama atgal savo juodų plaukų apglėbtą galvą Ji pakėlė savo įniršusius klubus, Jos pulsuojantys raumenys pakylėjo V iki protu nebesuvokiamos ribos. Dabar Ji jau beveik žiauriai slystelėjo jo šerdimi žemyn. Jo akys užsimerkė, galva atsilošė atgal, ji siekdama aukščiausios savo ekstazės rankomis apsivijo jo kaklą. V žiopčiojo gaudydamas smulkučius oro gukšnius. Jis Ja pasitikėjo. Pavergiančiomis rankomis Ji apkabino V ir stipriai suspaudė, dar labiau suvaržydama jo kvėpavimą. V suvaitojo dusdamas, kūnas konvulsingai trūkčiojo giltinės glėbyje, Jos smulkutės rankos negailestingai spaudė V. Berniuko veidas paraudo, jis stengėsi įkvėpti, bandė priešintis, tačiau jis buvo bejėgis. Ji jautė ramybę jo krūtinėje. Dabar jau negailestingai jį smaugdama, Ji sadistiškai jojo juo. Orgazmas imtynėse su mirtimi. Artimos mirties nuojauta. Jo kūnas vėl sutrukčiojo, nugara išsirietė, jo 'Mažoji Mirtis' jį užvaldė, išliedamas į ją savo sėklą jis jautėsi tarutum trenktas žaibu. Ji taip stipriai veržė jo gerklę, jog jis nebegalėjo sau sudainuoti paskutinio requem. Šviesos blyksnis. Aplinka išblanko iki visiškos neperregimos tamsos. Jis vos vos jautė, kai jos rankos pagaliau atleido jo gerklę, o kūnas nuslydo nuo jo strypo. Juodžiausia nuolankumo naktis buvo prieš V. Vienintelė mirtis šianakt galėjusi pasiimti V, buvo tik ta kurią jis galėjo gauti savo valia. Jos valia buvo jo valia. Ji daugiau niekuomet neleido jam mylėtis su Ja, Ji matė jo mirtingumą, jo pavergimas buvo baigtas, patyrus ekstazę būti aistros šventyklos šventiku. Jis niekuomet nebesipriešino jos valiai tyliai besiskusdamas. He who is silent is understood to consent. *




* He who is silent is understood to consent - Jo tylejimas yra suprantamas kaip sutikimas.

** Dėl Vieno iš veikėjų vardo neminejimo. Ši priemonė taikoma todėl, jog ši būtybė yra ideali, net nesu tikra jog Ji yra žmogus, Ji tobulai juoda, tiek pat kiek ir balta. Ji absoliutus gėris ir blogis viename. Nenorėdama sumenkinti vaizdo ir suteikti netinkamą, galbūt net subjaurojantį varda, pasirinkau Ją vadinti tiesiog “Ji”.