***
Gyvenimas lankstė mūs kūnus,
Išstatė jausmus, svajones.
O mes abejingi ir ūmūs
Vis miname pykčio gatves.
Būna laimę sugriauname patys.
Dar likimas - beribis dangus
Kartais kerta it žaibas bežadis
Bėdos užgula, slegia pečius...
***
Keistu jausmu pagrįstos dienos,
Lyg ir esi šalia, lyg ir tavęs nėra...
Ir mintys mano vėl nuklysta vienos
Su šypsena praeiviui netikra.
Dar stringa žodžiai, kartais smaugia laikas
Bei gergždžia balsas nuo įstrigusių garsų...
Žinau, visiems (ir man net) reikalingas saikas,
Nenuskandint pesimizme akių...
nyku, kada nėra minties jokios, tekste niekas nepasakyta, absoliučiai, demagogija apie nieką, o sąvokos (žodžių) esančios pavadinime - nei viena neatskleista.
rašykite toliau, bet tada, kada jūs norėsite ką nors pasakyti, o ne tada "dabar kaip nors subanguosiu eilėraštį, rimtai iškilmingai" ir banguojate visokias sąvokas; nieko nepasakėte - visiškai; kas stebina, tai tikrai - kaip tiek pribangavote o nepasakėte nieko - bet galvoju, kada tikrai norėsite kažką išsakyti, o ne eilėraštį parašyti, nu kad būtų panašu į eilėraštį, rimtą, ne kai tikrai žinosite, ką norite pasakyti - man atrodo, kad nebus labai sudėtinga; sudėtinga dabar, kad nežinote ką norite parašyti. tik norite kurti, gal eilėraštį rašyti. taip ir gaunasi. kad demagogija ir net neaišku apie ką.