pavasario misterija

išsemtos valandos, ir upės jau – išsemtos.
girdėti kliokianti bežadė tuštuma...
pasiutęs vėjas įnirtingai draiko snaigių šokį – 
kada gi liausis ši jaunamarčių naktis, kada
atvesdins nuotaką, ir atidengs jos šydą – baltą...
regiu – jos lūpomis romiausiai plaukiančius laivus, ir besišypsant
burlaivius – regiu – kaip amžinatvės paukštis sklando akyse.