iš gyvenimo archyvų - paieškose

2013 03 02
                    “Mažas skirtumas tarp gyvenimo ir grožinės literatūros”
filmas – “Žodžiai”


Paraudę skruostai nuo vėjų parkuose
Mūsų mažytį gyvenimą puošia.
Pabudusi ne apkabini – atstumi...

Bet tai nenuginčijama labirinto
Esmė: paklaidinti ir rasti, tai ko
Nesitiki. Čia kaip pirmas pasimatymas, kuriame
Nesistengi nustebinti, tačiau
Savo poelgiu pakoreaguoji save. Juk nenuginčijamai
Žmones žavi tai, ko nenuplagijuosi nuo pavyzdžių.

Norėčiau, tai išgyventi ne kaip vilkas
Mintantis piemens rammybe, bet
Suvokdamas tiesą. O tiesos dažnai
Būna paprastos, tik nenorima jų
Pamatyt. Mes nesimokome vienas kito
Atrasti ištikrųjų. Tiesiog gyvename
Mechaninėmis širdimis tiksliai susikurta
Sviruoklinį pasaulį. O mano geriausias sapnas,
Tai – medžių ramybė ar naktiniai saulės voratinkliai
Anapus lango, kur taip senai glostyti veidai
Atgyja it nušvitusiųjų nevaldomi murmesiai.
Nors ant tavo kūno, tik mano sraigių tempemų
Rogių dryžės, tačiau nenuginčijamai
Esi nuostabiausias mano gyvenimo iššūkis
It kopėčios pažiūrėti žvaigždzių.