Rudenio lapai

Nekriskit, lapai, medžių nepalikit
Ir nebepuoškit žingsnių spalvomis.
Tegul po kojom jau nukritę lapai
Apnuogina nerimstančias mintis.

Nekriskit, lapai, dar tikrai žinau,
Kad noriu pasislėpti nuo savęs.
Tegul širdies tyla nebevirpės,
Aš bėgu, bėgu, bėgu nuo tavęs...

Nekriski, lapai, dar nekriskit
Ir nebepuoškit juodo mano rūbo.
Aš dar nenoriu laime patikėt,
Nors skuba ji iš rudeninio rūko.