Ką išpažino Guntra, haiku ?
Kristaus aš neišpažįstu, negražu primesti. Aš tik jį pripažįstu kaip vieną iš daugelio esamų šiai dienai dvasinių mokytojų, (dvasinių mokymų yra ne vienas - ir dar pasirinkimo laisvė yra); tai gi, reiškia neneigiu Kristaus, kaip dvasinio mokytojo, bet ne jį pasirenku, ne jo mokymo sistemą, ne krikščioniškąją koncepciją, bet jei kas norite kad išpažinčiau, tai jau jūsų prasti norai - pasirinkite ir išpažinkite ką norite, ir tiek, primetinėti kitiems, tikriausiai nei vienas dvasinis mokymas to nemoko.
o jau apie haikų rašybą tai pasakiau. metaforos įvaizdžiai - ne haiku žanrui; Krištolą matai, aky?.. chi chi... krištolas ir bučiuoja - banalu ir kičas (kaip įvaizdis) o haiku žanre jau žinote kaip su tom metaforom įvaizdžiais, kaip išraiškos priemone.
eilėraštis prastas, o kaip haiku dar nėra, nors kaip ir viskas yra, bet tuos bučinius saulės, ir krištolą akyse (ne bučiuoja šviesa - pjauna, ir pasaulis plaukia; na o jei matai kito akis, pilnas blakstienas ašarų, prisimerkusias, tai jau kaip su tais bučiniais?
"saulė bučiuoja akis" saulės bučiniai - banalu.
kaip eilėraštis ar poezija, prastai, kaip haiku - nėra pajautos. bet manau, kad supratę kur klaida, rašant haiku, galima parašyti - įmanoma. ten pirmame komentare to pavyzdys (kad haiku labai prastas, bet kartu gali būti ir visai puiki akimirka, tik bučinius su krikštolu reik sutvarkyti.)
žinokite, kad haiku žanras tokių įvaizdžių nemėgsta, tame žanre, kiek įmanoma tapykite taikliai parinktu žodžiu, vaizdą, kuris skaitytoją įtrauks į jį, o jame - nuotaika;
kada rašoma metaforomis - įvaizdžiais, tada žmogaus mechanizmas (smegenyse) eina galvojimo keliu, tai yra, jis galvoja, kol suvokia, kas per metafora, ir tada per tą metaforą eina į nuotaiką, mintį, kuriamą realybę. (tai tinka eilėraščiui, o jau haiku - turi eiti per realybę - todėl nenaudokite metaforų, į nuotaiką, laiko sustojimą - ir minties platumas, gylius, ką tik nori, bet į tai išeinama per realybę, o ne iš metaforos į realybę.
tai gi, pirma eilutė, kas joje? "saulės bučiniai" - na kam tas bučiniai?
rašyk
Pavasario saulė.
tvinsta skęsta blakstienos -
neatmerkt akių...
---
gal Kristaus istorija jaudina, o gal tik saulė spinduliu jau statesniu, ir šviečia į akis, į daug minčių gali išvesti, bet juk svarbu perteikti nuotaiką tos pavasario saulės ŠVIESOS. taip?..
paskui jau akys pripranta prie šviesos... link vasaros, na ir šešėlių daugiau, nėr jos tiek - vainikai medžių žaliuoja; tai Pavasario saulė - ji aukštai, o šešėlių dar - nėr.
kaip dabar akyse krištolas - ką jauti?
nereikia Haikuose metaforų - tai "protyvopokazano"