nu jau čia tai man svetimas reginys. kaip čia tas skausmas, koks skausmas, nu kažkas iškreipto.
beje - neesu mačius skausmo šaltomis akimis (arba akyse skausmo - šaltu.) tiesa - taip šalta, šaltakraujiška, šaltas žvilgsnis, o skausmas, bet čia?
nieko nesuprantu, sniegas aimanuoja?.. gali, aptaškytas krauju, dar keli pėdsakai, paėjėjai, matai - briedis nušautas - išmėsinėtas šiek tiek - ir paliktas; sniegas gal ir aimanuoja, baltas - krauju aptaškytas. taip galiu pamatyti, ir vaitojantį sniegą, jei jis taip krauju...
o težantį - pavasarinį, tai labai linksmai:
"Vaikšto gatvėmis
už rankų susikibę
šlapdriba ir pavasaris..." -- "visi žiūri ir keikiasi, sako ant jų: paleistuviai! jie valkatos..."
ypatingai kai mašina pravažiuoja ir tik "teeešt", ir eini jau visas murzinas, ant pavasarinės šviesios striukės net purvas - ir pats aptaškytas, ir matai, jau tikrai jis - Pavasaris... ania?..
kur čia skausmas, ką?.. įsimylėjėliai, valkiojasi gatvėmis, blyn, šlapdriba ir pavasaris - visi keikiasi, teisia juos - paleistuviai...
man labai svetimas jūsų matymas tikriausiai, ir tos aimanos, ir tas skausmas, koks tas skausmas, kas jo motyvas - žodžiu, kažkas anti-harmoningo sniego atžvilgiu, gal ir pavasario...