Rašyk
Eilės (78158)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šis trumpam eilėraštukas buvo skirtas mano auklėtojai baigimo proga:)

Pasiilgsime mes to, kas buvo.
Pasiilgsime klasės draugų.
Ta tuštybė širdelėj pajuodus,
Pasiliks be senųjų suolų.

Pasiilgsime jūsų gerumo,
Kai pabardavot mus neramius.
Nesupratome to, ką mes turime,
iki šių paskutinių dienų.

Gal pakilsim, kaip paukščiai į dangų,
O gal krisim, kaip lapai rudens.
Bet atminsime jūsų dosnumą,
Šypseną jūsų, rankas.
2013-02-26 13:37
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-27 22:45
Lali
Ir galiu pasakyt,kad mano "paeiliavimai" yra paprasti,lengvai suprantami,be įmantrių žodžių ir posakių,nes man tai daugumoje eilėraščių skamba tiesiog per daug išpūstai ir kopijuojančiai kitus autorius.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-27 22:41
Lali
Be to,būnant mokykloje neįvertinom nei auklėtojos,nei pačios mokyklos,nei klasės draugų ar mokytojų,tai ir buvo ką mes turime.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-27 22:38
Lali
Gunta,tavo pastebėjimas ir ta ištrauka kurią įkėlei neturi nieko bendro.Galiu pasakyt,kad padlaižiavimo kaip tu sakai čia tikrai nebuvo. Būtent tos eilutės pasako,kad auklėtoja buvo gera ir linkėjo mums gero(nors galiu prisipažint,kad kaip auklėtoja ji buvo gana prasta,bet kaip žmogus gera) ir tai,kad ji nebuvo tokia jau bloga supratome tik paskutinėmis dienomis(nes iki tol dauguma jos nemėgo).
O kalbėjau trečiu asmeniu,nes eilėraštukas buvo parašytas jai į knygą,kurią padovanojo visa klasė,todėl tikrai būtų neetiška kalbėt pirmu  asmeniu.
O kalbant apie tą tuštybę, tai norėjau taip tiesiog išreikšt ilgesį,kuris liks paliekant mokyklą,kadangi asmeniškai kažko pasiilgstant jaučiu,kad viduje kažko trūksta(tuštybę).
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-27 09:42
Raistine
Matyt, auklėtoja tik tiek nusipelnė...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-26 15:18
karė iš žaliųjų mansardų
auklėtoja tikriausiai maloniai išklausė dar vieno banalaus eilėraštuko. ir ką jau jūs ten tokio turite?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-26 15:02
gunta
ar visi dar ir pasirašė, kad nesuprato, kad reikia suabsoliutinti auklėtoją, parklupt ant kelių su žema saviverte, ar tik jūs?
CITATA:
"Pasiilgsime jūsų gerumo,
Kai pabardavot mus neramius.
Nesupratome to, ką mes turime,
iki šių paskutinių dienų."



švelniai tariant, bjaurokas eilius. ( kyla įtarimas toks, kad auklėtoja ugdė "kvailius"... ir padlyzas, padlaižūnus - pataikūnus. ) paskaitykite tekstą dar kartą, pažvelkite į jį įdėmiau...
o antra medalio pusė - neturi tekstas išliekamosios meninės vertės savo raiška, savo išpildymu.
O turinys, kaip jau minėjau: žemos savivertės demagogija neprisiimant jokios atsakomybės už kalbėjimą - kalbama trečiame asmenyje. kas pasakyta pirmo posmo trečioje eilutėje, apie kokią tuštybę pajuodusę širdelėje kalbama? (siaubingai čia) :
1."Pasiilgsime mes to, kas buvo.
2.Pasiilgsime klasės draugų.
3.Ta tuštybė širdelėj pajuodus"

------------

prasta ta jūsų auklėtoje, jei visa tai jumyse visuose suformavo...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-26 14:26
vanigera
Graži dovana auklėtojai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-26 13:47
TomKomPotas
Rimas stringa, išsireiškimai standartiniai. Nuoširdu, bet daug kartų girdėta. Auklėtojo, ko gero bus dėkinga, o žmogui iš pašalies norėtųsi įdomesnio požiūrio ar bent spalvingesnių metaforų. 1+
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą