Vakarėja. Ant Bekešo kalno stovi du inteligentiški senjorai, aplinkui – Vilniaus panorama. Vienas išpučia cigaro dūmus: „Gerai, kad mes ne šioje gražioje šaly gimėm, Frydrichai. Mus gyvus suvalgytų“. Antrasis pasižiūri į jo cigarą: „Jus tikrai uždubasintų“. -“Bet tai tik cigaras“! -“Atsargiai, pone, laiptai statūs! … o, koks švelnus jūsų delnas, Zygmundai…“
Ir vėl tas pagalbininkas adminas su savo kūryba! Kitų prisigalvojimai – vadinamoji kūryba – į senatvę vis labiau erzina. Kūrybos ir apgaulės pakanka net prisiminimuose. Kai pabandai suprantamai užrašyti mintį – tu jau redagavimo genijus. O jei sugebi emociją išspausti - tu apskritai dievas!
Savo pamokslą pradėsiu nuo patarimo Lietuvai: Vyrai, kuo daugiau pataikaukite moterims! Kai moterims Lietuvoje bus jauku, ir mums bus rojus. Jos ir šiaip labai išsilavinusios, ateity moterys turės dar daugiau valdžios. Žinoma, ir patys turime pasitempti, kad netaptume milijono alfonsų šalimi. Pataikaukime joms kiek įmanydami, net blondinėms. Neaiškinkime joms ką daryti, dabar ne viduramžiai ir čia ne islamas, kariauti su moterimis apskritai tolygu žudyti savo vaikus. Privalome gerbti, mylėti ir lepinti mūsų moteris. Gerai būtų Lietuvą paskelbti pirmąja pasaulyje moterų valstybe!
Apie pizes? Jų buvo 48, suskaičiuokite savąsias. Moterų su kuriomis mylėjotės nėra lengva pamiršti, kiek daug jų beturėjote – nes ten jau ne faktai, ne kas kur kada, ten gyvos emocijos. Aš nepamiršau nė vienos, kiekviena buvo mažas infarktas.
Aš čia apie vyrišką galią prieš moterį – ginklą, kurį mums dovanojo gamta, atėmusi privilegiją gimdyti. Tai visai ne fizinė jėga ir ne tavo styrantis falas. Vyrų jėga – tai moterų silpnumo akimirkos, jautrumas, ko joms gamta nepašykštėjo. Nebijokime stipresnių moterų. Protingesnių, valingų, net atvirai vyrus niekinančių, tokios tik skatina mūsų tobulėjimą. Nuo tokių nesislėpkite pas blondines, o ramiai išlaukite savo progos. Bent kelias minutes per dieną jos būna labai silpnos.
Panašu, kad vyrai toliau dar laisviau ieškosime sau tinkančios pizės, o moterys nesislėpdamos turės ne po vieną draugą ir meilužį. Jau po truputį pratinamės gyventi du plius vienas ar didesnėje šeimoje. Nesmerkime tokių šeimų, nes gali patikti. Faktas, kad šiais laikais vienintelio, nepakartojamo ir visiems gyvenimo atvejams tinkančio žmogaus pavargo laukti net paskutinės romantikės.
Norėta kažką pašnekėti įdomaus, bet nieko verto dėmesio taip ir nepasakyta. Pamąstymas į vieną pusę, į kitą, bet taip nieko ir neišmąstyta. Ir patys pamąstymai kažkokia paaugliška tema, ir dar paviršutiniškai, na jau kaip ir nederėtų pagal autoriaus amžių. Per daug nerimta. Remiantis gyvenimiška išmintimi ir patirtimi, kurios per tiek menų lyg ir turėtų susikaupti, tikrai galima parašyti geriau, įdomiau, ir rimtesne tema.
Pizės, "modernios" šeimos iš daugybės partnerių... Suprantu, kad tai madinga, bet apie tai jau tiek prirašyta visokiose bulvaršinose, kad iš tikrųjų jau senai banalu ir neįdomu. Jei kažkada viešai pasakytas žodis "pizė" buvo nerealios vakarietiškos laisvės ir modernumo apraiška, tai dabar jau žiaukčioti norisi nuo visų tų pizių ir pimpalų.
Gal ir gerai, kad apie papus nebuvo ko pasakyti. Būtų jau "perebor".
Panelė Gunda išsigandote, kad bus jums bus kaip teisme nušalinimas? Nebus (tai idėja jūsų adminui, kiekvienas autorius turi teisę)
Čia lyg senukai, bandantys apeliuoti į pažeistas jų autorines teises - ble, džiaukitės, kad jus apskritai kažkas prisiminė!
kai rašiau apie kablelį, jūsų pasisakymo apie kažkokį paskutinį (žodį tikriausiai) dar nebuvo.
tai štai, ponaiti, aš skaitau autoriaus tekstus ir be lyties, o kaip skaitytojas. kaip žmogus žmogaus tekstą (šlykštu būtų jei tapatintumėte skaitytoją su savo aprašomais tekstuose herojais.)
P.S.
kablelio vieno nepadėjau, (nenorėjau pasakyti kad jūs tuščias, o tik kad tas tekstas yra tuščias.) ...tuščias, autoriau,...
(na negalvoju, kad jūs tuščias, galvoju kad truputį pakvailiojote - visiems gi pasitaiko ir pakvailioti. bet tekstas - tuščias.)
nu nu, rodos vyrai kaip ožiai, žiūri banda į vieną ožį, kuris neturi ką pasakyti apie papus, krest krest savo barzdelėmis, mitingo oratoriaus klauso, tuo imsis vykdyti jo nurodymus, bet va toksai nesklandumas, tas ožys neturi ką pasakyti apie papus?..
šiaip tai prisijuokiau beskaitydama, nes paraleliai paveiksliuką tą žiūrėjau, kaip vienas ožys kalba, o kiti barzdelėmis krest krest, mąsto...
nėra tekste jokio rimtesnio konteksto, tai jau ir nepateisintos tos (ale šokiruojančios) pasirinktos meninės išraiškos priemonės. Nėra motyvuko - konteksto rimtesnio nėra; tuščias autoriau, rašote lyg paauglys, kreizėjate. bet prijuokino tekstas (žinoma, tik todėl kad vizualiai pradėjau matyti paveikslėlį, o jei ne, būtų nuobodus. stoka konteksto - paaugliška blevyzga gaunasi.)