nejau kažką norėjau pasakyti
kad protas velkasi pro šalį —
palaiminti nematę o kiti
kuriems kaip žaibo kirtis
traškėdama pušis įspėjo
kad rudenį raudoną ir geltoną
ryte pagunda didelė nubunda
viltis ir begalinis troškulys
tave į krištolo ąsotį vėl surinkti
ir gerti gerti lūpom akimis
2013-02-21 14:38
gražus sumanymas supilti viską į ąsotį, nes troškulys tik padidėja jį regint, jausmingas. Penkios žvaigždės:)
2013-02-21 13:37
Skaidrus (krištolas), bet jaukumu ir šiluma dvelkiantis (ąsotis, girgždančios pušys) jausmas. O troškulys pasijuto, nepraėjo "pro šoną". 4+
2013-02-21 08:04
Koks užmušantis ilgesys... Koks troškulys begalinis.
2013-02-21 06:56
pajausdama didžiulį skausmą - gal bereikalinga eilutė, tiesmukai bandanti parodyti ką čia reikėtų jausti , tai turėtų susikurti iš konteksto, kuris čia jausmingas ... 3
2013-02-20 21:30
daug kartų skaičiau, bet nesugebėjau teksto su pavadinimu surišt. šiaip gražiai susiskaitė
2013-02-20 20:17
susiskaitė, bet trūko kokios originalios minties
2013-02-20 20:17
vis tik gal? kai(bus) rudenį(ruduo) raudoną ir geltoną )raudonas ir geltonas)
ryte pagunda didele nubudus(ryte pabunda didelė pagunda)
viltis ir begalinis troškulys“
2013-02-20 20:12
Gal nieko nereikia sakyti, darbelis greitas (žaibiškas), neįtikinantis. Ypač, jei stebint matyti krištolo asočio skaidrumą ir rudens purvinumą, tai viena nesiderintų prie kito.
2013-02-20 20:09
Brt visada ačiū, kad skaitot.:)
2013-02-20 20:06
„kai rudenį raudoną ir geltoną
ryte pagunda didele nubudus
viltis ir begalinis troškulys“
Kokį rudenį > raudoną ir geltoną<. .
Jūs jau kuriate savo variantą ir net nežinau kiek tai logiška :))
2013-02-20 19:41
man užkliūna nelogiškumas eilutės:kai rudenį raudoną ir geltoną (raudona, geltona)
sakyčiau: kai rudenį paraudusi pabunda
ryte pageltusi pagunda
2013-02-20 19:41
įdomi ir gili mintis, patiko.