nė likučio šilumos
tarp pirštų sunertų,
virš nulenktų galvų tylėjimo
tik atminimo dvelksmas
šnabžda su skausmu,
atsargūs žingsniai
dusliai dūžta tyloje
ir girdisi kaip tyliai gęsta žvakė,
o sėdintys šalia skandina
po delnais sunkumą...
lyg krūpteli šalia kažkas -
tai negyvų akių tiesa
išgąsdina gyvenimą