gimdykloje visi turėjo vardus
o aš turėjau apgamą prie nosies
naktimis klykiau iki dusulio
bijojau kad ateis tas kuris pirmas mane užsakė
vardą gavau bet retai juo naudojausi
vengiau žmonių nes atrodė
kiekvienas moka skaityt mano ženklus
o jų laikui bėgant daugėjo
aš buvau galinė namo siena kurioje pasirašoma
vaikai kartais klausdavo
koks jausmas būti pažymėta
motina sakė esi ypatinga
rugpjūtį čia sukrenta žvaigždės
jeigu kas ir nukrisdavo
tai nebent girtas kaimynas
rytais gremždavau rankas šlaunis pilvą
kartą norėdama įrodyti kokia esu didelė
nuėjau parnešti vandens iš šulinio
surūdijusiam kibire pamačiau
paskendusį savo veidą
iki šiol šąla pirštai tos pačios
nemirksinčios akys žiūri iš vidaus
bando kažką pasakyti
šūvių neišgirdę šešėliai benamiais lieka
vaike esi ypatingas amžinos šitos kapinės