Baltas Kelias

Baltas kelias nuo manęs- link Tavęs,
graudi vėjo rauda baltų kopų tankmėj,
Tavo alsavimą vis dar jaučiu,
sausio pusnynų glėby.
Trokštu būti šalia, atbėgt tuo keliu,
jei vis dar plakančią mano širdį girdi?
                                                       
Baltas kelias, kuriuo nuėjai,
pasilieka toli-užmaršty,
pavasario lietūs skriaudas nusineš,
sieloje džiaugsmo gėlės pražys.
Kažkada, sutiksiu Tave,
einant lelijų nuklotu taku,
skvarbiu žvilgsniu atpažinsi mane,
vyšnių žiedais išdabinsi man plaukus.
                                                     
O dabar telieka -svaja,
balto sniego paženklintas kelias,
tolumoj-karti nežinia,
išdarkytas Tavo ir mano gyvenimas.