Mėtė voras tinklus
ant nubrizgusių mūsų esybių,
Įžūliai rausdama,
iš piktumo aušra nusisuko, -
Laimės sėkla trapi,
ne visiems ji sudygsta po lygiai,
Žodžių ertmės pernakt
prisipildė taškais ir klaustukais.
Savanaudėj skuboj
neria akys į ūkaną tirštą,
Taip jautru, kai Dangus
ties šiaurine pašvaiste įplyšo, -
Toks glaudus neseniai
buvo mudviejų mazgas tarp pirštų
Net ieškodams ilgai,
niekada nesurasdavai plyšio.
Negaliu patikėt,
jau kanalai vandens prisipildė, -
Ir išplukdęs ledus,
laikas saulę pasuko į kovą,
Atsimazgė delnai
ir suskambo upeliai po tiltais,
Jau vėlu, aš einu
nesuradus tavy pašnekovo.
Voro kėslai pikti,
greit apraizgo, kai pameti kryptį,
O tada jam lengviau,
kai lieki lyg skeveldra gulėti.
Nežinau ar galiu,
dar kada dėl tavęs apsirikti, -
Tiktai kam tas glėbys,
jei sužvarbus nėra ko apglėbti.
Per atstumą juntu,
kiek srovės mūsų upės vaitojime,
Išmatuoja lašais
juslės gylį jausmų vandeny, -
Ir praryja tamsa
mūsų brydes, gilias tarsi nuodėmes,
Rytuose paribiais
tvinksta vėl beraustąs sopulys.
Labai skausmingai gražu. Kokios metaforos - miela skaityti. Šviesa - tamsa, meilė - savanaudiškumas. Ypač daug apmąstymų sukelia voras. Jokiu būdu nesutinku su nuomone, kad jo čia nereikia. Jis čia - centrinė ašis, ir kiekvienas skaitydamas atranda šiose eilėse savąjį vorą. Gal net nebūtinai blogą.
Veinas įspūdingiausių jūsų eilėraščių... Kokios metaforos, koks jausmo gylis, koks taiklus rimavimasas.. Kažkas galbūt pasakys, kad akis už akį, bet tik 5.
Lyriškas, jausmingas kalbėjimas.
Meninių priemonių tinkluose nardai ir supranti, kad nebuvo to, reikiamo žmogaus, kuris taptų ir pašnekovas, ir nenorėtų paleisti rankos, to, kuriam ir užmestas voro nunertas tinklas nebūtų spąstai, todėl eil. pabaigoje nuotaikos tampa minorinės ir skausmingos ("tamsa praryja tai, kas įspausta, paversdamas viską į nuodėmes (tik ydas)....
Paliečiantis ir itin realistiškas.
Ištaisiau vieną skyrybos klaidelę:
Nežinau{,} ar galiu,
dar kada dėl tavęs apsirikti, -
Jausmingas kūrinėlis. Paliesta skaudi tema.
Tik pavadinimas kelia abejonių. Sutinku su Tom Kom Potu. Galbūt vertėtų jį pakeisti:) Labiau suintriguoti skaitytoją:)
Bet čia tik mano nuomonė:)
Sklandus ir jausmingas kūrinėlis. Kai laukiam bobų vasaros, tai voras jau geras būna... Nors tas gyvis ir atlieka kokias tai vertingas funkcijas, bet, mano manymu, pavadinimas per menkas kūrinėliui. 4+
Tikrai darbelis,puikus,nuoširdus,parodantis gyvenimo vingius,žmonių tarpusavio santykius."Ir praryja tamsa mūsų brydes,gilias tarsi nuodėmes,rytuose paribiais tvinksta vėl beraustąs sopulys."